Muzika erdvėje’20 | Garso skulptūra

Instaliacijos patyrimas ir susitikimas su autoriumi.

Matas Janušonis
AIDAS
Garso skulptūra

Vieta: Vilniaus dailės akademijos Šachmatinė salė (Malūnų g. 5)

Simbolinėje plotmėje skambutis pirmiausiai suvokiamas kaip kontrolės prietaiso archetipas – įrankis valdžios rankose. Čia jis skleidžiasi laisvės ir saugumo – svarbiausių dalykų žmogui, gyvenančiam bet kokioje santvarkoje, – ribų aspektu. Šie du aspektai yra vienas kitam atvirkščiai proporcingi: daugiau laisvės – mažiau saugumo, ir atvirkščiai. Skambučių konstruktas, iš pažiūros, tampa gan agresyviu akustiniu ginklu. Net vieno skambučio triukšmas yra nemalonus, o šioje garso skulptūroje – jų net aštuoni. Tačiau autorius garsą modeliuoja jautriai ir subtiliai, taip siekdamas grožiu nukenksminti sistemą. Kiekvienam iš skambučių suteikdamas individualų garsą, autorius jiems suteikia charakterį, savitumą. Tačiau tai gali būti juntama tik skambučiams esant vienoje vietoje, kai jie vienas kitam tampa atskaitos tašku, kitaip jie ir lieka atskirais objektais.

Garsinis skulptūros pagrindas yra gama. Tai – ne vien paprasčiausia kylančių ar besileidžiančių garsų eilė, tačiau kartu muzikantų abėcėlė ar žodynas, kuriuo jie bendrauja, kuria santykį tarpusavyje ir su klausytoju. Skambant gamai jaučiamas didelis potencialas transformuotis, plėstis, jungtis su kitomis garsų sekomis. Vis dėlto savo darbe Matas Janušonis lieka prie šių fundamentinių garso aspektų, o visas kompozicines galimybes palieku klausytojo vaizduotei. Gama – tai galimybė.