Tomo Kutavičiaus solinis koncertas

Kompozitorius, improvizuojantis pianistas Tomas Kutavičius – vienas iš tų retų kūrėjų, kurie kuria tyliai, be afišavimo ir be noro išsiskirti viešojoje erdvėje. Jam pakanka savos muzikos ir ją įkvepiančios Mūzos – to nematomo, bet stipraus impulso, kuriam jis ištikimai atsiduoda ir kuris kiekvieną kartą veda vis kitu, dar nežinomu keliu.

Jo muzika – tai atviras jausmų laukas, kupinas gyvų būsenų ir nuotaikų, besikeičiančių natūraliai, tarsi gamtos ritmu. Klausantis Tomo improvizacijų galima išgirsti pačią gamtą: stichijas, vėjo šuorus, rytmečio tylą ar prieblandos ramybę, ežero vandenų raibuliavimą ar paukščių klyksmą tolumoje. Tai ne garsų iliustracija, o jų tikrumo pojūtis.

Nepaisant to, kad jo muzika pasižymi emocine gausa, kiekviena improvizacija turi aiškią formą ir vidinę struktūrą. Tai – savarankiški mikropasauliai, turintys savo logiką ir kvėpavimą, bet kartu darniai susijungiantys į vieną visumą. Ši harmonija natūraliai veikia klausytoją, sukuria saugią erdvę patyrimui.

Tomas Kutavičius – ir patyręs akademinės muzikos autorius, sukūręs įspūdingų opusų fortepijonui, kamerinei sudėčiai, chorui bei orkestrui. Tačiau būtent improvizacijoje jis atranda didžiausią laisvę. „Muzika prasideda, kai atsisėdu prie instrumento,“ – sako jis. Ir tuomet prasideda kelionė – be tikslo, bet su kryptimi; be plano, bet su nuojauta.