Senstančių tėvų priežiūra: kaip susitvarkyti be barnių ir nerimo?
Trijų vakarinių seminarų ciklas apie tai, kaip pasirūpinti ne tik senstančiais tėvais, bet ir savimi
- NAUJIENA
- Internetu tiesiogiai
- Trijų seminarų ciklas vakarais nuo 18.30 iki 20.00 val.
- 2025 m. lapkričio 17, 24, gruodžio 1 dienomis (pirmadieniais)
- Adaptuota nuotoliniam mokymuisi
- Ilgametė psichologė, kognityvinės elgesio terapijos (KET) psichoterapeutė, lektorė Kristina Paradnikė
- Jei nespėsite į tiesioginę transliaciją, video įrašą bus galima peržiūrėti dar mėnesį po seminarų ciklo pabaigos
- Nuorodą į transliaciją gausite el.paštu likus mažiausiai kelioms valandoms iki seminaro pradžios
Rūpinimasis senstančiais tėvais – meilės ir atsakomybės kupina patirtis, tačiau ji gali privesti prie emocinio išsekimo ir barnių ne tik su pačiais tėvais, bet ir su kitais artimaisiais. Ilgainiui atsiranda nuolatinis nuovargis, įsitempę pečiai, sutrumpėjęs miegas, nerimas ar kaltė, kad „darau per mažai". Bandome save raminti: „ištversiu", „dabar ne apie mane". Tačiau kūnas šių pažadų negirdi – jis kaupia įtampą ir anksčiau ar vėliau priverčia sustoti.
Problema ta, kad dauguma mūsų, rūpindamiesi tėvais, savo poreikius nustumiame į „antrą planą". Pasiimame visą naštą vieni, vengiam prašyti pagalbos, ribas pakeičiame nuolaidomis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip išsprendžiame situaciją, bet emocijos ir įtampa niekur nedingsta – jos kaupiasi. Pamažu ima augti išsekimas, didėja kaltė ir dirglumas, įsitempia santykiai šeimoje, o rūpestis virsta kasdieniu perdegimu.
Šis trijų vakarų seminarų ciklas kviečia sustoti ir peržiūrėti rūpinimosi strategijas – ne kaip kliūtį, o kaip ilgalaikę kelionę, kuriai reikia aiškių ribų, atsparumo įrankių ir realistiško pagalbos plano. Mokysimės atpažinti kūno ir emocijų signalus, tvarkytis su kaltės, liūdesio ir pykčio jausmais, konstruktyviai bendrauti su tėvais ir artimaisiais bei rūpintis savimi taip, kad rūpestis nevirstų išsekimu.
Senstančių tėvų priežiūra: kaip susitvarkyti be barnių ir nerimo?
Su lektore Kristina Paradnike
Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos (KET) psichoterapeutė bei supervizorė, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė, Lietuvos KET asociacijos narė.
Apie ką visa tai?
Seminarų planas (3 vakarai)
I seminaras – Tėvų senėjimo procesas ir jo poveikis šeimos santykiams
Aptarsime, kaip senėjimas keičia šeimos dinamiką ir vaidmenis: nuo didėjančio pagalbos poreikio tėvams iki suaugusių vaikų prisiimamų sprendimų bei atsakomybės. Kalbėsime apie „vaidmenų apsikeitimą", galimus nesutarimus tarp brolių ir seserų, skirtingus lūkesčius bei tai, kaip šie pokyčiai veikia kasdienį bendravimą, artumą ir rūpesčio pasidalijimą šeimoje.
II seminaras – Emocijos, kurios kyla rūpinantis tėvais: kaltė, pyktis, liūdesys, meilė, bejėgiškumas
Gilinsimės, kodėl šie jausmai tokie dažni ir ką jie signalizuoja, kaip atskirti natūralų rūpestį nuo žalingo savęs kaltinimo, kaip pyktis ir nuoskaudos susijusios su neišpildytais poreikiais, kaip tvarkytis su liūdesiu ir bejėgiškumu neprarandant ryšio su meile tėvams. Normalizuosime emocijas ir aptarsime būdus jas pastebėti, įvardyti ir reguliuoti, kad jos netaptų nuolatinės įtampos šaltiniu.
III seminaras – Atsparumas santykiuose: ribos, pokalbiai su tėvais ir rūpestis ne tik jiems, bet ir sau
Šį vakarą kalbėsime apie paprastą, bet sunkiausią dalyką – kur baigiasi mano pareiga ir prasideda kito žmogaus atsakomybė. Aptarsime pasirūpinimą savimi, kad jėgų užtektų ir sau, o rūpestis tėvais netaptų dar vienu visos dienos darbu. Kalbėsime, kaip prašyti pagalbos iš kitų artimųjų, kad našta neliktų vien mūsų rankose. Galiausiai nagrinėsime situacijas, kai tėvai atsisako pagalbos arba, priešingai, reikalauja vis daugiau: kaip pagarbiai, bet tvirtai pasakyti „galiu tiek", „to nebepajėgsiu" ir išlaikyti orų santykį.
Kam skirta?
- Žmonėms, kurie jau dabar rūpinasi vienu ar abiem senstančiais tėvais ir jaučia augantį nuovargį.
- Tiems, kurie gyvena „tarp dviejų ugnių" – darbas, savo šeima ir tėvai – ir sunkiai randa laiko sau.
- Asmenims, patiriantiems kaltę, nerimą, nemigą ar dažnus konfliktus rūpinimosi temomis.
- Broliams/seserims, norintiems aiškiau pasidalinti atsakomybėmis ir sumažinti įtampą šeimoje.
- Žmonėms, kurie nori iš anksto pasiruošti šiam etapui su daugiau sąmoningumo ir ramybės (taip pat ir gyvenantiems per atstumą).
Kokia viso to nauda?
- Greitesnis ankstyvų perdegimo ženklų ir asmeninių trigerių atpažinimas.
- Sumažėjusi kaltė ir įtampa dėl „privalau" nuostatų, su aiškiais keitimo žingsniais.
- Aiškiai ir pagarbiai nustatytos ribos su tėvais bei artimaisiais – be kaltės.
- Paruošti pokalbių scenarijai, kai tėvai atmeta pagalbą ar tampa reiklūs.
- Konkrečiai sudėliotas pagalbos tinklas ir pasidalytos atsakomybės šeimoje.
- Didesnė kasdienė energija ir greitesnis grįžimas į emocinę pusiausvyrą net stresinėse situacijose.