Įtampa kūne: kaip ją mažinti ir jaustis lengviau?
Trys vakariniai susitikimai tiems, kurie jaučia kūno simptomus, nerimauja dėl sveikatos, bet neranda aiškaus atsakymo, kas iš tiesų vyksta
- Internetu tiesiogiai
- Trijų seminarų ciklas vakarais nuo 18.30 iki 20.00 val
- 2026 m. birželio 3, 10 ir 17 dienomis (trečiadieniais)
- Adaptuota nuotoliniam mokymuisi
- Ilgametis gydytojas psichiatras-psichoterapeutas, besispecializuojantis rūkymo metimo srityje, – Adomas Bieliauskas.
- Jei nespėsite į tiesioginę transliaciją, video įrašą bus galima peržiūrėti dar mėnesį po seminarų ciklo pabaigos
- Nuorodą į transliaciją gausite el.paštu likus mažiausiai kelioms valandoms iki seminaro pradžios
Nerimas dėl sveikatos ir psichosomatiniai simptomai sukuria vidinę sumaištį – tampa sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta kūne, kuo galima pasitikėti ir kada verta sunerimti, o kada simptomus stiprina pats nerimas. Šie sunkumai ne visada atpažįstami iš karto, bet lengvai pastebimi kasdienybėje: nuolatiniu kūno stebėjimu, baime dėl menkiausio pojūčio, poreikiu tikrintis, ieškoti informacijos apie ligas ar vis grįžti prie minties, kad „gal kažkas rimta vis dėlto vyksta“. Net ir tuomet, kai tyrimai nerodo aiškios ligos, žmogus gali jausti visiškai realius kūno simptomus – įtampą, širdies plakimą, dusulį, pilvo ar galvos skausmus, nuovargį, miego sutrikimus – ir dėl to dar labiau pasimesti savo savijautoje.
Ši vidinė įtampa dažnai pasireiškia užburtu ratu: kuo labiau žmogus stebi kūno pojūčius, tuo daugiau jų pastebi, kuo labiau juos analizuoja, tuo stipriau nerimauja, o kuo stipresnis nerimas, tuo jautriau ir intensyviau reaguoja kūnas. Vietoj aiškaus „aš suprantu, kas su manimi vyksta“, įsijungia seniai pažįstamos reakcijos – kūno tikrinimas, informacijos paieška, dažni vizitai pas gydytojus, vengimas tam tikrų situacijų ar nuolatinis mėginimas save nuraminti, kuris padeda tik trumpam. Kaip teigia Adomas Bieliauskas, nerimas dėl sveikatos ir psichosomatika yra glaudžiai susiję reiškiniai, kurie dažnai pasireiškia kartu ir vienas kitą sustiprina, taip dar labiau blogindami žmogaus gyvenimo kokybę. Tai tarsi nematomas mechanizmas: nors protas ieško aiškumo ir saugumo, kūnas vis labiau pereina į budrumo režimą, o žmogui darosi vis sunkiau atsipalaiduoti ir pasitikėti savo organizmu.
Šio ciklo metu kviesime iš arčiau pažvelgti į nerimą dėl sveikatos ir psichosomatinius simptomus – tuos atvejus, kai kūnas iš tiesų kenčia, bet ne visada dėl aiškiai nustatomos medicininės priežasties. Remdamiesi medicinos, psichiatrijos, kognityvinės ir elgesio terapijos bei mindfulness principais, tyrinėsime, kaip formuojasi šis nerimo mechanizmas, kas jį palaiko ir kaip galima pamažu atkurti ramesnį, lankstesnį santykį su savo kūnu. Šie užsiėmimai padės geriau suprasti savo simptomus, mažinti katastrofines interpretacijas, susigrąžinti daugiau aiškumo ir atrasti praktiškų būdų, kaip gyventi ne nuolatiniame budrume, o su didesniu pasitikėjimu savo kūnu ir savijauta.
Su gydytoju Adomu Bieliausku
Gyd. psichiatras - psichoterapeutas. Vilniaus Universitete baigtas Medicinos magistras bei Psichiatrijos rezidentūra. LSMU baigtos Kognityvinės ir elgesio terapijos podiplominės studijos. Sertifikuotas Schemų terapeutas. Savo patirtį gilina dirbdamas tiek psichiatru, tiek psichoterapeutu, vesdamas paskaitas. Yra parašęs knygą apie pirmąsias patirtis pradėjus taikyti psichoterapinius metodus – „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys".
Įtampa kūne: kaip ją mažinti ir jaustis lengviau?
Apie ką visa tai?
I vakaras – Psichosomatikos ir nerimo dėl sveikatos supratimas
Pirmajame susitikime kalbėsime apie tai, kas iš tiesų yra psichosomatika iš medicininės ir psichiatrinės perspektyvos. Aptarsime, kodėl žmogus gali jausti visiškai realius kūno simptomus — įtampą, širdies plakimą, dusulį, virškinimo sutrikimus, galvos skausmus, nuovargį ar miego problemas — net tada, kai tyrimai nerodo aiškios ligos. Seminaro metu aiškinsimės, kaip stresas, nerimas, ilgalaikė įtampa ir nervų sistemos perkrova veikia kūną, kodėl organizmas gali pereiti į nuolatinio budrumo režimą ir kaip tai atsispindi savijautoje.
Taip pat aptarsime, kuo psichosomatiniai simptomai skiriasi nuo organinės ligos, kodėl simptomai yra tikri, net jei jų nepavyksta paprastai paaiškinti, ir kaip nepulti į kraštutinumus: nei nuvertinti savo savijautos, nei iškart manyti blogiausia.
Susitikimo metu taip pat nagrinėsime, kodėl kai kuriems žmonėms atsiranda stipresnis nerimas dėl sveikatos, kokį vaidmenį čia atlieka ankstesnės patirtys, informacija apie ligas, kūno pojūčių stebėjimas bei nerimo mechanizmai. Aptarsime pagrindinius psichologinius ir medicininius požiūrius į psichosomatinių simptomų gydymą.
II vakaras – Kaip veikia nerimas dėl sveikatos ir kaip sau padėti
Antrojo susitikimo metu daugiau dėmesio skirsime tam, kaip konkrečiai formuojasi nerimas dėl sveikatos ir kaip jis palaikomas kasdienybėje. Aiškinsimės, kaip kūno pojūčių stebėjimas, nerimastingos mintys, informacijos ieškojimas, dažni kūno tikrinimai ar vengimas gali palaikyti užburtą nerimo ratą.
Mokysimės atpažinti savo nerimo dėl sveikatos mechanizmą ir sudaryti individualų problemos formulavimą — suprasti, kokios mintys, elgesiai ir emocinės reakcijos labiausiai palaiko nerimą.
Seminaro metu susipažinsime su kognityvinės ir elgesio terapijos metodais, kurie padeda mažinti nerimą dėl sveikatos. Praktikuosime minčių perdirbimą, mokysimės atpažinti katastrofines interpretacijas apie kūno pojūčius ir jas vertinti realistiškiau. Taip pat nagrinėsime elgesio eksperimentus bei ekspozicijos principus — būdus, kurie leidžia palaipsniui mažinti baimę ir atkurti pasitikėjimą savo kūnu.
Papildomai susipažinsime su mindfulness požiūriu į nerimastingas mintis — kaip mokytis pastebėti nerimą keliančias mintis jų nekovojant ir neleidžiant joms visiškai perimti dėmesio.
III vakaras – Darbas su įsitikinimais apie sveikatą ir kūno pažeidžiamumą
Trečiajame susitikime gilinsimės į gilesnius įsitikinimus apie sveikatą, ligas ir kūno pažeidžiamumą. Aptarsime, kaip susiformuoja įsitikinimai, kad kūnas yra silpnas, trapus ar nuolat gresia rimta liga, ir kaip tokie įsitikinimai gali palaikyti nuolatinį budrumą kūno signalams.
Mokysimės atpažinti šiuos įsitikinimus ir su jais dirbti, siekiant formuoti lankstesnį ir realistiškesnį santykį su savo kūnu. Daug dėmesio skirsime tam, kaip išmokti priimti tai, kad žmogaus kūnas kartais jaučia įvairius pojūčius, kurie nebūtinai reiškia ligą — kitaip tariant, kaip mokytis gyventi su „jautriu" ar „spirgančiu" kūnu jo nuolat nekontroliuojant.
Seminaro metu taip pat toliau taikysime elgesio eksperimentus ir ekspozicijos principus, kurie padeda mažinti vengimą ir atkurti pasitikėjimą kasdienėmis veiklomis. Bus pristatomi įvairūs provokaciniai mėginiai, naudojami terapijoje dirbant su kūno pojūčių baime.
Papildomai mokysimės kelių praktinių emocijų reguliavimo pratimų, kurie padeda sumažinti fiziologinę įtampą, stabilizuoti nervų sistemą ir lengviau susidoroti su nerimo epizodais.
Kokia viso to nauda?
Šiame seminarų cikle:
- Geriau suprasite, kas yra psichosomatiniai simptomai ir kuo jie skiriasi nuo organinės ligos.
- Aiškiau pamatysite, kaip nerimas dėl sveikatos formuojasi ir kas jį palaiko jūsų kasdienybėje.
- Išmoksite atpažinti katastrofines mintis apie kūno pojūčius ir vertinti jas realistiškiau.
- Susipažinsite su kognityvinės ir elgesio terapijos metodais, padedančiais mažinti nerimą dėl sveikatos.
- Geriau suprasite, kaip kūno stebėjimas, tikrinimas, vengimas ar informacijos paieška gali stiprinti nerimo ratą.
- Mokysitės praktiškų būdų, kaip atkurti ramesnį, lankstesnį ir mažiau baimės valdomą santykį su savo kūnu.
- Susipažinsite su emocijų reguliavimo ir mindfulness principais, padedančiais mažinti fiziologinę įtampą.
- Galėsite sustiprinti pasitikėjimą savo kūnu, savijautos stebėjimu ir kasdieniu funkcionavimu.
Šis ciklas padės ne tik geriau suprasti savo simptomus ir nerimą, bet ir išsinešti daugiau aiškumo, vidinės ramybės bei konkrečių įrankių, kuriuos galėsite taikyti kasdienybėje.
Kam tai skirta?
- Žmonėms, kurie dažnai nerimauja dėl savo sveikatos, kūno pojūčių ar galimų ligų.
- Tiems, kurie jaučia pasikartojančius kūno simptomus, bet neranda aiškaus medicininio paaiškinimo;Žžmonėms, kurie linkę stebėti, tikrinti ar analizuoti savo kūno signalus ir dėl to patiria daug įtampos.
- Tiems, kurie dažnai ieško informacijos apie ligas, nerimauja po gydytojų vizitų ar tyrimų, bet nepatiria ilgalaikio nusiraminimo.
- Tmonėms, kurių kasdienybę riboja baimė susirgti, baimė dėl kūno pažeidžiamumo ar nuolatinis budrumas savo savijautai.
- Tiems, kurie nori geriau suprasti, kaip veikia psichosomatika, ir išmokti veiksmingų būdų sau padėti.