Spektaklis „Aukso bokštas“

Spektaklis „Aukso bokštas“ Premjera teatre „Arbatvakariai“

   Miguelio Delibeso romano „Penkios valandos su Mariju“ motyvais

   Idėjos autorė, režisierė ir Karmenos vaidmens atlikėja – EGLĖ TULEVIČIŪTĖ

   Dailininkai – KRISTIJONAS SIPARIS, „FILIGRANIA“

   Flamenko artistės – ILONA ČIBIRIENĖ ir MARINA GOLUBEVA

   Organizatorius – VšĮ „Meno ekspansija“

   Partneris – Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus

            Mi casa – es su casa (isp. Mano namai – tavo namai).

            Namai – ne vien fizinė erdvė, o svarbiausioji būties sąlyga. Ši erdvė yra būtina. Žmogus be namų – nevisavertis, tarsi išplėštas iš būties. Namai – gyvybės ciklas, kur visos jo fazės: žmogaus gimimas, branda, šeimos kūrimas, vaikų auginimas, senatvė ir, galop, mirtis jungiasi į visumą ir virsta amžinybe. Čia tarpsta meilė, saugumas, pagarba, pasitikėjimas. Namai – tai kertinių žmogiškųjų vertybių lopšys. Namai be žmogiškojo konteksto tėra nyki buveinė…

            Žymus ispanų rašytojas ir žurnalistas Miguelis Delibesas (1920–2010) romane „Penkios valandos su Mariju“ teikia išskirtinę reikšmę namų, kaip metafizinio vertybių būsto, aspektui. Neatsitiktinai romano herojės Karmenos, rašytojo bei mokytojo žmonos iš mažo Andalūzijos miestelio, gyvenimas perkeliamas į šimtametį namą Vilniaus senamiestyje. Neiškosime skirtumų tarp lietuviškųjų ir ispaniškųjų namų. „Mi casa – es su casa“… Tebūna taip spektaklio vakarą…