Epigenetika. Kūno istorija, kurioje slepiasi tavo rytojus
Trijų seminarų ciklas apie senėjimą, paveldėtas traumas ir ilgaamžiškumą – paprastai ir žmogiškai
- NAUJIENA
- Internetu tiesiogiai
- Trijų seminarų ciklas
- 2025 m. gegužės 7, 14 ir 21 d. (trečiadieniais) nuo 19.00 iki 20.30 val.
- Su VU Gyvybės mokslų tyrėja dr. Migle Tomkuviene
- Jei nespėsite į tiesioginę transliaciją, video įrašus bus galima peržiūrėti dar mėnesį po seminaro pabaigos
- Nuorodą į transliaciją gausite el.paštu likus mažiausiai kelioms valandoms iki seminaro pradžios.
Yra mokslas, kuris kalba tyliai. Ir vis dėlto – paliečia giliai. Epigenetika šiandien tampa viena iš tų sričių, kurios leidžia pažvelgti į kūną ne tik kaip į biologiją, bet kaip į istoriją. Asmeninę, paveldėtą, išgyventą.
Mūsų kūnas neša daug daugiau, nei kartais suvokiame. Jis saugo tai, ką patyrėme vaikystėje, tai, ką išgyveno mūsų tėvai ir seneliai, net tai, kas liko nepasakyta, neišverkta, bet vis tiek įsirašė – ne į atmintį, o į ląsteles.
Epigenetika kalba apie šią tylą – apie tai, kaip patirtys formuoja mūsų genų veiklą, kaip emocijos, aplinka ir net šeimos istorija gali turėti įtakos sveikatai, savijautai, senėjimo greičiui.
Šis seminarų ciklas – tai rami, mokslu pagrįsta erdvė pabūti su savimi. Pažvelgti į senėjimą kaip į procesą, kurį galima pasitikti sąmoningai. Į ilgaamžiškumą – kaip į subtilų santykį su tuo, kaip gyveni, kuo tiki, ką renkiesi.
Čia nebus stebuklingų metodų ar patarimų, ką daryti „geriau“. Bet gali atsirasti kažkas labai tikro –
- aiškumas, kuris palengvina sprendimus.
- ramybė, kuri sušvelnina kasdienį kūno pokyčių pojūtį.
- supratimas, kuris leidžia nebeskubėti – bet jaustis savimi.
Epigenetika. Kūno istorija, kurioje slepiasi tavo rytojus
Su dr. Migle Tomkuviene
biochemikė, epigenetikos mokslininkė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėja. Jos moksliniai darbai siejasi su DNR ir RNR funkcijomis, genų raiškos reguliacija, organizmo vystymusi ir sveikata. Ji aktyviai dalyvauja tarptautiniuose tyrimuose, o taip pat – mokslo populiarinime, gebėdama kalbėti apie sudėtingus biologinius reiškinius paprastai, šiltai ir žmogiškai.
Apie ką visa tai:
I seminaras – Ar galime pasukti biologinį laikrodį?
Senėjimas ilgą laiką buvo laikomas natūralia, neišvengiama būsena. Tačiau šiandien mokslas kalba kitaip – biologinis laikrodis gali būti pažintas, stebimas ir netgi šiek tiek sulėtintas. Nuo evoliucijos teorijos iki molekulinių mechanizmų – kalbėsimės apie tai, kaip mūsų kūnas sensta, ką apie tai sako naujausi tyrimai ir ką galime daryti, kad gyventume ilgiau – su daugiau gyvybingumo, aiškumo ir atsparumo.
II seminaras – Ar psichologinės traumos gali būti perduotos ateities kartoms?
Mūsų genai ne tik paveldi akių spalvą – šalia gali būti įrašyta ir patirtis. Tėvų išgyvenimai, vaikystės netektys, net visuomenės traumos gali turėti tiesioginį poveikį tam, kaip veikia mūsų kūnas šiandien. Šioje paskaitoje kalbėsime apie epigenetinę atmintį – kaip ji formuoja mūsų emocinę savijautą, imunitetą, ligų rizikas – ir ką galime su tuo nuveikti, kad išlaisvintume save iš senų, bet vis dar veikiančių įrašų.
III seminaras – Ateitis užgimsta dabar
Ką šiandien jau siūlo sveikatos technologijos? Ar vakcina nuo senatvės – tik idėja, ar artėjanti realybė? Aptarsime personalizuotos medicinos, genų terapijos, dirbtinio intelekto galimybes ilginti gyvenimą ne tik metais, bet ir kokybe. Ne pažadai, o ramus žvilgsnis į tai, kaip pasirinkimai, kuriuos darome šiandien, gali kurti rytdienos kūną.
Kam skiriama?
Šis ciklas – tiems, kurių kūnas signalizuoja daugiau nei įprasta, nors iš pažiūros viskas gerai.
- Tiems, kurie jaučia, kad paveldėta šeimos istorija – ne tik pasakojimuose, bet ir savijautoje.
- Tiems, kuriuos domina ilgaamžiškumo filosofija – bet ne per triukus ar režimus, o per gilų, jautrų santykį su savo kūnu ir laiku.
- Tiems, kurie nori ne dar vienos informacijos bangos, o ramesnės, gilesnės erdvės būti – su savo klausimais.
Kokia viso to nauda?
- Galimybė patirti save naujame kontekste: kūnas kaip atmintis, o ne tik ką jaučiate dabar
- Glaudesnis ryšys su savo fizine ir emocine sveikata
- Prisilietimas prie ilgalaikio gyvybingumo principų – iš esmės, be įsipareigojimų
- Didesnis aiškumas, kokiais būdais gali rūpintis savimi – ne greitam rezultatui, o tvariai gyvenimo kokybei