Regionas: Tarptautinis
Kalba: Lietuvių
Keisti

Kryžiuočių karo keliais

Kėdainių senamiesčio rūsiai po karantino pertraukos kviečia toliau tyrinėti Kėdainių istorijos paslaptis. Lietuvos karalystės minėjimo dieną „nusikelsime“ daugiau kaip 600 metų atgal į sunkiausią karo su Kryžiuočių Ordinu epochą. Po pusę amžiaus trukusių nuožmių kovų pralaužę žemaičių gynybą, kryžiuočiai ir kalavijuočiai prasiveržė į Nevėžio slėnius. Dar pusei šimtmečio jie tapo nuolatiniais svečiais mūsų apylinkėse.

Laikas, žmogus ir gamta ištrynė tikrai ne visus tos tolimos epochos ženklus ir mes turime ką pamatyti. Aplankysime Vytauto statytą kryžiuočių piliavietę Kionigsburgą, kurį laiką buvusią kryžiuočių užimtos Žemaitijos sostine. Žygiuosime vietomis, kur prasidėjo paskutinis ir pergalingas žemaičių sukilimas prieš kryžiuočius. Užkopsime į ne tik aukštus gynybinius piliakalnius, bet ir į nedidelį bajoro tvirtovės pylimą, vieną iš kelių išlikusių vadinamųjų motų Lietuvoje. Nugalėjus Ordiną jie virto Nevėžio slėnių dvarų sodybomis, kurių didybės likučius mes taip pat pamatysime. 

Turtingų dvarų centrų Šušvės ir Nevėžio pašlaitėse jau nebėra. Tačiau nuo prašalaičių akių pasislėpę šimtamečiai svirnai, kumetynai ir kapinės tebesaugo daugelio epochų ženklus – įspūdingus rūsius, baudžiavinius kalėjimus, apleistus dvarininkų paminklus. Pavaikščiosim po dvaro tarnų apavo iki blizgesio nutrintą plytų aslą. Atrasime esesininkų nesurastą pogrindinę slaptavietę, kurioje pajusime tarp XVIII a. skliautų lyg katakombose nuo mirties besislapsčiusių žydų šeimų neviltį.

Žygio maršrutas driekiasi per visą valstybinį Šušvės kraštovaizdžio draustinį. Tad pamatysime ne vieną įspūdingą reginį ir gamtos paminklą. 

DĖMESIO!

Pėsčiųjų žygio trasa sudaryta pramoginiam žygiavimui, tačiau joje bus keletas trumpų, bet fizinių pastangų reikalaujančių atkarpų. Keliose vietose brisime per 40-70 cm/h brastas, brausimės per tankius sąžalynus ir kopsime į kalvas. Šušvės upės dugnas kietas, pakrančių augalija gali dilginti ir braižyti. Įvertinkite savo fizinį pasiruošimą, pasiruoškite tinkamą avalynę ir aprangą minėtoms gamtinėms kliūtims bei iš anksto nenumatytoms oro sąlygoms.

NETURINTIEMS AUTOMOBILIO: Drąsiai kreipkitės į organizatorius, vietą rasime!

Renginį sudaro dvi dalys: 1. Išvyka automobiliais nuo Josvainių iki Jasnagurkos; 2. Pėsčiųjų žygis nuo Jasnagurkos iki Gailiakaimio ir atgal. 

Pirmoji dalis. Ji skirta visiems dalyviams, bet ypatingai tiems, kurie negali ar nėra pasiruoše dalyvauti pėsčiųjų žygyje. Išvykos metu aplankysime Josvainius – vieną iš 3 Kėdainių r. miestų, turinčių karaliaus suteiktą herbą. Taip pat tai vienas iš kelių karingų Lietuvos miestų, turinčių tuos pat herbo elementus, kaip ir Vytis - šarvuotą raitelį su kalaviju. Iš miestelio važiuosime pavaikščioti per kabantį tiltą bei kitas apylinkių įdomybes.

Važiavimo trasos (Josvainiai-Jasnagurka) ilgis ~10 km

Ekskursijos trukmė ~2 val

 

Antroji dalis. Aplankius Kionigsburgo įdomybes išvyka automobiliais baigsis. Šioje vietoje palikę savo transportą toliau keliaus pasiruošę pėsčiųjų žygiui. Šušvės brastomis, slėniu ir nuošaliais keliukais bus keliaujama pro buvusias dvarvietes ir piliavietes.

Žygio trasos ilgis (Jasnagurka-Gailiakaimis-Jasnagurka) ~17 km

Žygiavimo trukmė ~6 val

Renginio vieta