Regionas: Tarptautinis
Kalba: lietuvių
Keisti

Low Air: šokio spektaklis SU(SI)TIKIMAS

english below.

Šokio spektaklis SU(si)TIKIMAS

Vilniaus miesto šokio teatras Low Air | Trukmė 70 min. | N16

Idėja, režisūra Lauryna Liepaitė | dramaturgija Kristina Savickienė | choreografija, šokis Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius | vaidyba, šokis Gediminas Rimeika | kompozitoriai, gyvas muzikos atlikimas elektronika Agnė Matulevičiūtė, vokalas Laura Budreckytė, kontrabosas Vytis Nivinskas, gitara Žygimantas Bačkus | šviesos Eugenijus Sabaliauskas / šviesų operatorius Povilas Laurinaitis / Julius Kuršys | ritualas: šokėjos savanorės

SU(SI)TIKIMAS – tai ritualas, kviečiantis žiūrovus tapti ne tik stebėtojais, bet ir dalyviais. Kartu užkutenti negyvai, sūpuoti lėlę lyg moterį, skandinti laivus žvilgsniu, tyru šaltinio vandeniu gydyti, pasileidus plaukus – paleisti ir velnią, o tarp bjauriausių moterų pamatyti tris svarbiausias jų ydas: netikėjimą, savimeilę ir beprotišką potraukį kūniškiems malonumams.

Surasti raganą. 

Regėti ir praregėti iki pabaigos.

SEKTA (lot.secta – mokykla, mokymas, lot.sequor – seku) – kontroversiškas terminas, taikomas tam tikro pobūdžio religinėms organizacijoms arba grupėms vadinti.

Spektaklio SU(SI)TIKIMAS dramaturgija remiasi trimis šaltiniais. Pirmasis jų – lyties, kaip seksualinės tapatybės ir stereotipų analizė, vyriškumo ir moteriškumo apraiškos šiuolaikinėje visuomenėje. Spektaklio kūrėjai taip pat remiasi archyvinėmis ir mažai analizuotomis raganų teismų Lietuvoje istorijomis, kurių aidas atliepia ir papildo šiuolaikines realijas. Trečias šaltinis – tai SEKTOS veikimo skerspjūvis, atskleidžiant žmonių bedruomenės manipuliacijos, valdžios, tikėjimo įtakos ir veikimo būdus. 

Ribinės istorijos ir žmogiškosios patirties būsenos verčias mus, kaip kūrėjų komandą, permąstyti istoriją, jos pasikartojimo galimybes, mūsų prigimtinį norą burtis į bendruomenes ir to pasekmes bei įtaką, taip pat lytiškumo arba balansavimo būsenas tarp lyties svarbos ir jos ambivalentiškumo. Šis spektaklis kuriamas pasitelkiant tam tikrą visuomenės kritiką, o gal tiesiog mūsų komandos norą patenkinti savo žmogiškąjį smalsumą, siekiant atskleisti opiausias visuomenės ir santykių joje problemas. Žiūrovai čia tampa tiesiog mūsų kuriamos SEKTOS nariais ir taip gali mėgautis visais jos  SU(SI)TIKIMO siūlomais malonumais.

*Nuomonės:

Pasibaigus spektaklių žiūrėjimo maratonui uždaviau sau dar vieną klausimą - ar Lietuvos teatras pagaliau išmoko feminizmo kalbą? 2018-aisiais #metoo turėjo atgarsį mūsų visuomenės kultūriniuose sluoksniuose, o kuo konkrečiai judėjimas buvo naudingas teatrui, kaip jį paveikė? Manau, jau galime fiksuoti feminizmo įteisinimo mechanizmus, atsispindinčius šiuolaikiniame teatro diskurse. Ryškūs pavyzdžiai - Alytaus miesto teatro projektas „Seen“, Klaipėdos dramos teatras „Mama Drąsa“ ir Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ ritualas „Su(si)tikimas“.[Ingrida Ragelskienė, 7md.lt, 2019-03-22]

Iš šiuolaikinio šokio projektų vis dar nepaleidžia „Low Air“ spektaklis „Su(si)tikimas“ – žiūrint jį (ar dalyvaujant jame) atrodė, jog esi erdvėje, kurioje eksponuojami spektaklio kūrėjų kompleksai, manipuliuojama atviromis šiuolaikinio teatro bei šokio formomis ir žiūrovais, kurie lyg Hamelno miesto vaikai paskui žiurkininką eina ratu drauge su margais chalatais vilkinčiais sektantais, o paskui paklusniai aplink iš savo pačių būrio išrinktą raganą sukrauna bausmės laužą. [Helmutas Šabasevičius, 7md.lt, Nr. 42 (1279), 2018-12-21]

Atrodo, kad geriausiai čia jaučiasi Rimeika, didžiąją dalį laiko improvizuojantis, ir darantis tai puikiai. Jo drąsa, švelnus agresyvumas ir erzina, ir kamuoja, ir traukia. Jo lytiškumas pereina daugiausiai pakopų, jis veikia kaip spektaklio vanduo, susiejantis atskiras žuvis. [Dovilė Zavedskaitė-Statkevičienė, 7md.lt, Nr. 41 (1278), 2018-12-14]

Niekas nepasipriešino nežmoniškam ritualo veiksmui, neišardė jo. Dalyvavo arba stebėjo, gal net linksminosi it vakarėlyje.[Ingrida Gerbutavičiūtė ir Rūta Oginskaitė, Menų faktūra, 2018 12 07]

**Premjera:2018 m. lapkritis, gruodis, Menų spaustuvė (Vilnius, Lietuva) | 2019 m. Menų festivalis PlartForma (Klaipėda, Lietuva)

-- visi bilietai į pasirodymą stovimi --

vėluojantys žiūrovai neįleidžiami.

-- įspėjame, kad spektaklio metu naudajamas stroboskopas --

Low Air namai internete www.lowair.lt

Daugiau informacijos info@lowair.lt | +37068430191

Gyvenimas užkulisiuose FB @LowAirDanceTheatre | IG @lowair_theatre

 

| EN |

Dance ritual The MEET(ing)

Vilnius city dance theatre Low Air | Duration 60’ | N16

Concept, scenography and costumes Lauryna Liepaitė | dramaturgy Kristina Savickienė | choreography, performance, dance Airida Gudaitė, Laurynas Žakevičius | performance, dance Gediminas Rimeika | live music Laura Budreckytė, Vytis Nivinskas, Žygimantas Bačkus (CinAmono), Agnė Matulevičiūtė | lightening designer Eugenijus Sabaliauskas & Povilas Laurinaitis / Julius Kuršys| rituals by volunteering dancers 

THE MEET(ing) is a ritual, welcoming the audience to become participants instead of plain observers. It’s an invitation to tickle someone to death, to rock a doll like a woman, lose a daughter beause you simply love chess, sink ships by barely glancing at them, heal others with spring water, let your hair down and the devil inside you out. It’s spotting three crucial flaws of horrid women: disbelief, self-love and an insane attraction to bodily pleasures.

It’s finding a witch.

Seeing and seeing it through.

The joint work THE MEET(ing) take a courage dive into the unknown and change the form of jazz music and urban contemporary dance. Join the concert, the performance, the dance, the Rite - welcome to The Meet(ing).

Laurynas Žakevičius and Airida Gudaitė are well known Lithuanian dance artists who uncovers the artistic potential of street dance. The troupe meets CinAmono, a contemporary jazz band of 5 professionals. Both collectives are well known from their previous works at a number of festivals. 

In order to expand the visual and performing aspects of the work Low Air teams up with acclaimed directing scenographer Lauryna Liepaitė.

* Reviews:

After the marathon of watching performances I asked myself another question - has Lithuanian theater finally learned the language of feminism? In 2018, #metoo had an echo in the cultural strata of our society, and how specifically did the movement benefit the theater and how did it affect it? I think we can already capture the feminism reflected in contemporary discourse on theater. Notable examples are Alytus City Theater project "Seen", Klaipėda Drama Theater "Mom's Courage" and Vilnius City Dance Theater "Low Air" ritual "The Meet(ing)".[Ingrida Ragelskienė, 7md.lt, 2019-03-22]

Talking contemporary dance perfromances, "The Meet(ing)" by Low Air still doesn't let my mind - watching it (or participating in it) felt like you were in a space that exhibits performer complexes, manipulating open forms of contemporary theater and dance, and as if the children of the city of Hameln followed the rat in a circle with the sectarian in varnished gowns, and then, obediently, round up a witch who had been chosen from their own squad.[Helmutas Šabasevičius, 7md.lt, Nr. 42 (1279), 2018-12-21]

Rimeika seems to feel the best in here, improvising most of the time and doing it perfectly. His bravery, mild aggressiveness and annoyance, both plagues and pulls. His sexuality goes through most stages and acts as the water of spectacle, linking individual fishes. [Dovilė Zavedskaitė-Statkevičienė, 7md.lt, Nr. 41 (1278), 2018-12-14]

No one resisted or dismantled the inhuman act of the ritual. Attended or watched, maybe even had fun as being at a party.[Ingrida Gerbutavičiūtė ir Rūta Oginskaitė, Menų faktūra, 2018 12 07]

** Premiere: 2018 November, December at the Arts Printing House (Vilnius, Lithuania) | 2019 Art Festival PlartForma (Kaipėda, Lithuania)

-- all tickets are standing -- 

-- Lithuanian text involved --

late comers might not be let in.

Renginio vieta