MUZIKA ERDVĖJE'22 | Turm-musik (Paukščių takas) | Kristupas Bubnelis
Kristupas Bubnelis
TURM-MUSIK (PAUKŠČIŲ TAKAS)
Bokšto muzika 4-ioms tūboms ir elektronikai
MIESTAS KAIP VERTIKALĖ
Pirmoje renginio dalyje jūsų laukia išskirtinė ekskursija po Vilniaus TV bokštą, atskleisianti ne tik vietos savitumą, bet ir pristatomo kūrinio kontekstus. Ekskursijos finalas – įprastai lankytojams neprieinamos Vilniaus TV bokšto erdvės, kuriose suskambės Kristupo Bubnelio kūrinys.
Vertikalės semantika miestų panoramose yra reikšminga nuo seno. Pilių bokštai, gynybinės ar sakralinės vietos statytos taip, kad būtų matomos kone iš bet kurio žiūros taško. Šiuolaikinės urbanizacijos amžiuje miestai vis dažniau stiebiasi aukštyn, o dangoraižiai tampa kapitalizmo eros simboliais. Vilnius nuo įkūrimo pradžios garsėjo bažnyčių gausa, čia taikiai sugyveno įvairių kongregacijų atstovai, tačiau besikeičiant epochoms į miesto panoramą įsiliejo nauji architektūriniai simboliai, 8 deš. pabaigoje ženkliai pakeitę miesto panoramą. Karoliniškėse pastatytas televizijos bokštas ženklina naujųjų laikų „bažnyčią“ – televizijos suklestėjimo epochą. Paradoksalu, kad sovietmečiu religija buvo nustumta į šalį, o smarkiai ideologizuotas televizijos ekranas tarybiniam piliečiui įgijo kone ritualinę svarbą.
Greta televizijos bokšto statyti „kosminiai“ rajonai tapo moderniosios urbanistikos pavyzdžiais, o įvairių planetų ir žvaigždžių vardais pavadintos gatvės liudijo Šaltojo karo epochai būdingą kosmoso užkariavimo tematiką. Iš vidaus nematomos ir įprastai visuomenei neprieinamos televizijos bokšto erdvės vienai dienai virs muzikiniu instrumentu, kurį papildys keturios tūbos, atliepiančios bokšto kūną – liemenį ir vazą. Įdomu, kad Renesanso epochoje net egzistavo varinių pučiamųjų žanras Turm-musik („bokšto muzika“), todėl sąsaja tarp tūbų ir bokšto – ne atsitiktinė. Na, o kalbant apie vietos sakralinį krūvį, sausio 13-osios įvykiai šioje vietoje tapo lietuvių tautos už nepriklausomybę simboliu. Televizijos bokštas – naujojo Vilniaus archetipas
Kristupas Bubnelis (g. 1995) išmėginęs jėgas įvairiuose stiliuose ir žanruose, pastaruoju metu derina postspektralizmo bei poststruktūralizmo priemones, siedamas jas su improvizaciniais bei eksperimentiniais garso generavimo procesais. Kompozitorius yra sukūręs kūrinių įvairioms sudėtims: simfoniniam bei kameriniam orkestrams, ansambliams, pjesių solo instrumentams. Jo kūriniai skambėjo Austrijoje, Danijoje, Indonezijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir kitose šalyse. Anot muzikologės Vitos Gruodytės, kompozitoriaus muzika gimsta iš tradicijos, ją pratęsia ir netgi deklaruoja. Muzikinės kalbos ašimi neišvengiamai tampa tembras, gėrimasi jo suteikiamomis galimybėmis kompiliuoti faktūras, išgauti hibridinės prigimties ekspresiją ir manipuliuoti laiko tąsumą.
__________________
Šiuolaikinės įvietintos muzikos festivalis
MUZIKA ERDVĖJE'22
2022 m. rugsėjo 7–11 d. | Vilnius
MIESTAS KAIP ARCHETIPAS
Aštuntą kartą rengiamas šiuolaikinės įvietintos ir socialiai orientuotos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, kaip ir kiekvieną rudens pradžią, grįžta į kasdienes ar neatrastas sostinės vietas sujungti garsą, architektūrą ir kiekvienai erdvei savitus sociokultūrinius kontekstus.
Šiais metais festivalis skiriamas pasitikti Vilniaus 700 jubiliejų ir kviečia atrasti miestą kaip archetipą. Programoje pristatomi kompozitoriai ir kūriniai tyrinėja Vilnių kaip įvairius įvaizdžius bei archetipus jungiančią visumą, kuri kuria sostinės identitetą, išskirtinumą bei kasdienį potyrį: kaip mes matome, girdime, jaučiame ir suvokiame urbanistinę vietovę.
Vienuolikoje specialiai sukurtų ar festivaliui adaptuotų kūrinių kūrėjai siūlo atkreipti dėmesį į miesto skambesį ar vertikalę, patirti jo rituališkumą ir procesualumą, pažinti Vilniaus gyvybinę energiją arba aplinką suvokti kaip scenografiją kasdienybei. Tokiose erdvėse kaip VU Botanikos sode, prie Vašingtono aikštės fontano, Vilniaus TV bokšte ar senamiesčio gatvelėse ir kitose intriguojančiose vietose kartu ieškosime atsakymo: kas mums yra Vilnius?
Organizuoja: kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė
Strateginis partneris: Lietuvos kompozitorių sąjunga
Erdvių partneriai: Vilniaus viešasis transportas, VILNIUS TECH, Naktinis Vilniaus avilys, Angis tattoo, Senamiesčio krautuvėlė, kirpykla UFF, Lukiškių kalėjimas 2.0, VU Botanikos sodo Vingio skyrius, Bažnytinio paveldo muziejus, Vilniaus TV bokštas, Nacionalinė dailės galerija