Senekos diena (Rugsėjo 30 d.)

Kelionės su Kristijono Vildžiūno filmu „Senekos diena“

Režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmo „Senekos diena“ veiksmas vyksta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis.

Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaiga, paskutinieji sovietų eros metai Vilniuje. Aštuoniolikmečiai bičiuliai įkuria Senekos draugiją, kurios motto „gyvenk kiekvieną dieną taip, tarytum ji būtų paskutinė“. Vienas iš jaunuolių Simonas (aktorius Marijus Mažūnas) įsimyli savo geriausio draugo merginą, tačiau meilė neišsipildo. Tuo metu, kai visa tauta susikimba rankomis Baltijos kelyje, Senekos draugija išyra. Praėjus dvidešimt penkeriems metams nepriklausomoje Lietuvoje, praūžus ekonominei krizei, keturiasdešimtmečių karta išgyvena nusivylimo laikmetį. Iš pažiūros sėkmingas, tvirtas, pasitikintis savimi vyriškis Simonas (aktorius Dainius Gavenonis) nesijaučia emociškai brandus. Buvusio geriausio draugo mirtis atskleidžia Simonui, kad jis pats išdavė jaunystės idealus ir tapo šaltu gyvenimo stebėtoju. Simonas priverstas atidaryti savo Pandoros skrynią…

Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė, Emilija Latėnaitė, Renata Vėberytė Loman, Daiva Rudokaitė, Ričardas Vitkaitis, Arvydas Dapšys, Marius Repšys, Augustinas Pietaris ir Pranciškus Bradžiūnas. Specialiai šio filmo garso takelio įrašams susibūrė žinoma „pertvarkos“ epochos muzikos grupė „Šiaurės kryptis”, kurios vienu lyderių buvo K. Vildžiūnas. „Senekos dienoje” išgirsime neišleistas, mažai žinomas „Šiaurės krypties” dainas, sukurtas 1986-1989 metais.

Pasak režisieriaus, ankstesnis jo filmas „Aš esi tu” ir juosta „Senekos diena” sudarys diptiką. „Šiuos filmus netiesiogiai sieja pasikeitimo, pastangų nugalėti beprasmiško gyvenimo inerciją tema”, – sako „Senekos dienos” autorius.

„Senekos diena“ yra pirmas bendras trijų šalių Lietuvos („Uljanos Kim studija“), Latvijos („Locomotive productions“) ir Estijos („Amrion Production“) filmas; jo gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, nacionalinio kino centrai Latvijoje ir Estijoje, Europos Sąjungos programa „Media”, Europos Tarybos fondas „Eurimages”.