Lietuvos kompozitorių autoriniai vakarai: Loreta Narvilaitė
Naujas renginių ciklas Muzikos magijos klube, skirtas nusipelniusių Lietuvos kompozitorių kūrybai. Pirmojo vakaro viešnia - Loreta Narvilaitė!
Šiame pirmajame iškiliems Lietuvos kompozitoriams skirtame autoriniame vakare siūlome pažintį su Klaipėdoje gyvenančia šiuolaikinės akademinės muzikos kūrėja Loreta Narvilaite. Jau daugiau kaip trisdešimt metų aktyviai kuriančios, muzikos vadybos ir edukacijos srityse daug nuveikusios muzikės, regis, niekuomet nekamavo nei kūrybinis sąstingis, nei abejonės savo veiklos prasmingumu. Tiek jos asmenybė, tiek kūryba trykšta nesumeluotu pozityvumu, o kibirkščiuojanti energija nuolat skatina lenktyniauti su laiku. „Kūryboje noriu būti savimi, kalbėti savo balsu,“ – sako kompozitorė, savo muzikinėmis ištarmėmis pelniusi atlikėjų ir publikos simpatijas ne vien Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.
2025-ieji jai buvo ypač dosnūs progų švęsti. Metų pradžioje jos nuopelnai Lietuvos kultūrai buvo įvertinti Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija, o spalio pradžioje kompozitorę sveikinome gražaus asmeninio jubiliejaus proga. Prieš keletą metų prasidėjęs naujas, itin intensyvus ir produktyvus jos kūrybinio gyvenimo etapas subrandino visą šūsnį naujų opusų ir anksčiau parašytų kūrinių naujų versijų. Iš jų susidėliojo gruodžio mėnesį pasirodžiusi L. Narvilaitės autorinė kompaktinė plokštelė „Artimos tolumos“, kurios leidybai dalinį finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba, o išleido garso įrašų studija „MAMA Studios“.
Apie tai, kas į ją sudėta, kokie šaltiniai maitina kūrėjos vaizduotę šiandien, kaip bėgant metams keitėsi jos muzikos stilius ir kūrybinės intencijos, jai skirtame autoriniame vakare publikai pasakos pati kompozitorė, kalbinama muzikologės Veronikos Janatjevos. Į pokalbį lyriškomis intermedijomis įsiterps jaunų, nepaprastai talentingų muzikų – smuikininkės Dalios Dėdinskaitės, violončelininko Glebo Pyšniako ir fleitininkės Augustės Ivanauskienės – gyvai atliekami L. Narvilaitės kūriniai. O vakaro pabaigoje bus galima įsigyti plokštelę, gauti kompozitorės autografą ir pratęsti pažintį su L. Narvilaitės muzika savarankiškai.
Kol gamta dar tik ruošiasi busti iš žiemos sąstingio, siūlome pasigrožėti pajūrio gamtos ir dainų įkvėptais L. Narvilaitės muzikiniais peizažais – pajusti jų skleidžiamą saulėtą šilumą arba švelnią melancholiją, bangų keteras ir kopų smiltis pašiaušiantį, gyvybinę energiją pažadinantį Baltijos vėją!
PROGRAMA:
Loreta Narvilaitė (* 1965)
Artimos tolumos smuikui ir violončelei (2021)
Atlieka: Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Gleb Pyšniak (violončelė)
Alyvų aksomo rytas fleitai (2025, premjera)
Atlieka: Augustė Ivanauskienė (fleita)
***
LORETA NARVILAITĖ (g. 1965 Klaipėdoje) – viena produktyviausių lietuvių kompozitorių, sugebančių rasti laiko meninei kūrybai šalia daugybės kitų veiklų, kurios nuo pat savarankiško kelio pradžios XX a. dešimtajame dešimtmetyje šakojosi dviem kryptimis – muzikos pedagogikos ir vadybos. Pradėjusi mokytis kompozicijos pas Joną Pauliką Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, studijas pratęsė pas prof. Julių Juzeliūną Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), 1989 m. įgydama kompozitorės diplomą. 1996 m. ten pat baigė asistentūrą-stažuotę. Grįžusi į Klaipėdą po studijų Vilniuje, ji nuo pat 1989-ųjų dėsto savojoje alma mater – S. Šimkaus konservatorijoje. L. Narvilaitė taip pat reiškiasi kaip muzikologė: rašo straipsnius, skaito pranešimus konferencijose, veda koncertus. Nuo 1992 m. yra Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) narė, nuo 2023 m. – LMTA tarybos narė, nuo 2025 m. – LKS tarybos narė.
L. Narvilaitė daug nuveikė puoselėdama Klaipėdos kultūrinį gyvenimą ir kaip muzikos vadybininkė. Ji buvo viena iš naujosios muzikos festivalio „Kopa“ steigėjų (1994–1999), buvo penkių festivalių meno vadovė, talkino organizuojant naujosios muzikos festivalius „Marių klavyrai“. 2004 m. ji buvo Klaipėdos koncertų salės atidarymo festivalio „Muzika sugrįžta“ meno vadovė. 2005–2024 m. dirbo KKS direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai (nuo 2023 m. – repertuaro meno vadove) ir buvo keturių įstaigos rengiamų festivalių –„Permainų muzikos“, „Salve musica“,„Klaipėdos muzikos pavasario“ ir Klaipėdos kariliono festivalio – meno vadove.
L. Narvilaitei ne sykį buvo suteikta Valstybės stipendija, o 2025 m. jos nuopelnai Lietuvos kultūrai ir menui buvo įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Jos kūriniai dažnai skamba šalies koncertinėse scenose, kur juos atlieka muzikines partnerystes su autore daugelį metų puoselėjantys Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Būtent jie efektyviausiai jos kūrybą skleidžia ne tik daugelyje Europos šalių, bet ir užjūriuose – JAV, Argentinoje ir kt.
Nors jos kūrybos sąraše vyrauja kompozicijos įvairioms kamerinėms sudėtims ir solo instrumentams (smuikui, obojui, fortepijonui, karilionui ir kt.), vis dėlto orkestras (tiek simfoninis, tiek styginių) ir balsas išlieka vienais iš mėgstamiausių kompozitorės pasirinkimų. Ji po truputį jaukinasi ir visas raiškos formas apjungiantį operos žanrą: yra sukūrusį po vieną dalį kolektyvinės kūrybos operoms „Neringa“ (Lietuvos nacionalinės filharmonijos užsakymas 2021 m. kamerinės muzikos festivaliui „Kuršių nerija“) ir „Klaipėda“ (Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymas 2023 m. Klaipėdos festivaliui ir Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui).
L. Narvilaitės kūriniai įtraukti į dvi dešimtis įvairių atlikėjų, Lietuvos muzikos informacijos centro ir kitų leidėjų išleistų garso įrašų rinkinių. Fiziniu ar skaitmeniniu pavidalais publikuotos daugelio jos kūrinių partitūros. Tačiau iki šiol buvo išleistas vienintelis jos autorinis albumas – CD ir DVD „Šauksmas – Šviesa“ (Scenos ir estetikos mokykla, 2010). Po penkiolikos metų išleistas antrasis autorinis L. Narvilaitės kamerinės muzikos albumas „Artimos tolumos“ apima skirtingais laikotarpiais sukurtas kompozicijas ir naujas anksčiau parašytų kūrinių versijas kitoms instrumentinėms sudėtims. Tarp jo atlikėjų yra daug ištikimų kompozitorės kūrybos skleidėjų, įkvėpusių ir šių kūrinių atsiradimą, taip pat jaunosios kartos muzikų, kuriems autorė paskyrė naujas senų kūrinių versijas.
Daugiau informacijos: https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/narvilaite/