Atidėliojimo spąstai. Kaip ištrūkti?

Keturių seminarų ciklas apie tai, kaip ir kodėl savo elgesiu „sabotuojame“ patys save. Praktinės atidėliojimą padedančios įveikti strategijos.

• Keturių vakarų tęstinis kursas
• Internetu
• Iš viso 8 valandos
• 2022 m. spalio 26, 27 ir lapkričio 2, 3 dienomis dienomis nuo 19:00 iki 21:00 val.
• Lektorė Janina Sabaitė - Melnikovienė
• Jei nespėsite į tiesioginę transliaciją, video įrašą bus galima peržiūrėti dar tris mėnesius po seminarų ciklo pabaigos
• Nuorodą į transliaciją gausite el.paštu likus mažiausiai kelioms valandoms iki seminaro pradžios.

Padarysiu vėliau, rytoj, o gal ir nebereikės jau daryti... Daugelis žmonių yra linkę atidėti arba nukelti ne itin malonias užduotis ar sunkesnius darbus vėlesniam laikui, taip išvengiant momentiškai patiriamų nemalonių emocijų bei diskomforto jausmo.

Tačiau nuolat atidėliojant išsivysto pasikartojantys elgesio šablonai, kurie vėl įsuka į atidėliojimo elgesio sūkurį.  Dėl to patiriamas emocinis stresas ir prasta nuotaika, kaip tokio elgesio rezultatas, kelia dar daugiau baimių, nepasitenkinimo, kritinių minčių apie save ir apie savo galimybes bei ateities perspektyvas. Taip pat ilgainiui atidėliojimas mažina savivertę bei didina nepasitenkinimo savimi jausmą.

Nepaisant dėl atidėliojimo kylančių neigiamų pasekmių gyvenimo kokybei, psichologinei savijautai ar darbo bei veiklos rezultatams, dažnai atidėliojimas kyla dėl neracionalių priežasčių ir yra  nesėkmingos savireguliacijos priežastis bei kenkimo sau forma. Neretai žmonės ima save vadinti tinginiais ar patiria tokius apibūdinimus iš aplinkos.

Moksliniai tyrimai rodo, jog atidėliojimo elgesys (tiek aktyvus, nulemtas situacijų, tiek lėtinis atidėliojimas) visuomenėje nuolat auga. Manoma, kad tai susiję su IT suteikiamomis galimybėmis, siekiu greitai gauti pasitenkinimą, "multi-tasking‘o" įpročiais, perfekcionizmu, aukštų standartų siekiu ir žema saviverte.

Žmonės, kurie linkę atidėlioti, dažnai susiduria su planavimo klaidomis, kuomet įsivaizduoja, jog turi daug laiko atlikti tam tikroms užduotims, tai pat sunkiai nubrėžia sau ir kitiems ribas, patiria emocijų savireguliacijos sunkumų, jaučia kaltę, gėdą, bijo klaidų ar net potencialios sėkmės.

Apie ką visa tai?

Emocijos ir atidėliojimo elgesys

Žmonės, linkę atidėlioti dažnai patiria įvairias nemalonias emocijas: nerimą, kaltę, gėdą, baimę. Pastebima, kad atidėliojimą skatina tiek nesėkmės ir sunkiai prognozuojamo rezultato baimė, o neretai paradoksaliai skambanti ir su nežinomybe susijusi baimė - patirti sėkmę.

Tam, kad įgyvendintumėm savo tikslus ir galėtumėm daryti naujus dalykus turime patirti tam tikrą dozę diskomforto, kuris kelia nemalonius jausmus ir reikalauja naujų mąstymo įgūdžių bei auginti savo kompetenciją, patiriant nesėkmes, darant klaidas ir iš viso to mokantis.

Mokysimės atpažinti ir įvardyti patiriamas emocijas ir nuo ko jos mus saugo, taip pat kaip padėti sau lengviau pereiti diskomforto būseną.

„Užburto rato“ tarp atidėliojimo ir perfekcionizmo bei savi-kritikos mažinimas

Kuo daugiau atidėliojame, tuo stipresnės tampa perfekcionistinės prognozės ir mintys apie savo negebėjimą įveikti užduotis, tuo labiau tikėtina, kad vėl imsime atidėlioti. Kuo dažniau save vertiname remiantis pasiekimais ir keliame sau aukštus standartus, tuo tikėtina, kad galime imti atidėlioti.

Tam, kad įveiktumėm atidėliojimą, pirmiausia turime atpažinti, kokiose konkrečiose srityse ir koks elgesys pasireiškia, kokios mintys bei emocijos kyla. Įvardysime sritis ir konkretų elgesį, kur pasireiškia ir kaip pasireiškia atidėliojimas ir, kaip galime paskatinti save pakeisti savo mąstymą perdirbant mintis ir įsivardinant emocijas.

Kaip tai vyks?

Suvokus savo atidėliojimo priežastis ir „motyvaciją“ , kuri skatina tokį elgesį, galime geriau įsisąmoninti, kokios mintys bei emocijos tai sukelia, kokias antrines naudas patiriame atidėliodami.

• Nagrinėsime, kaip susiformuoja atidėliojimo elgesys ir žalingi mąstymo bei elgesio šablonai.
• Atpažinsime ir praktiškai įsivertinsime, kaip nuolat pasikartojantis darbų ir užduočių vengimas bei atidėjimas įsuka į žalingą ir sau kenkiantį elgesio ciklą.

Nauji elgesio įpročiai, skatinantys veikti ir nustoti save sabotuoti

Vienas efektyviausių būdų padėti sau įveikti atidėliojimą – palaipsniui formuoti naujus elgesio įpročius ir įsisąmoninti, kaip tai veikia mūsų mąstymą.

Seminarų metu nagrinėsime sprendimų priėmimo, tikslų nustatymo, laiko planavimo ir elgesio pokyčių strategijas, kurios padeda įveikti atidėliojimą. Taip pat  pasirengsime nuoseklių žingsnių laiko planavimo ir atidėliojimo įveikimo lentelę.

Pastebėta, jog tie žmonės, kurie vengia priimti sprendimus, veikia lėčiau ir patiria vadinamą sprendimų priėmimo nuovargį. Blogiausias dalykas sprendimo metu – tai yra nedaryti nieko. Sprendimų vengiama ir dėl netinkamo požiūrio į tikslų nusistatymą bei laiko planavimo įgūdžių trūkumas.