Santykis su tėčiu: kaip susigrąžinti vidinį tvirtumą ir pasitikėjimą savimi?
Trys vakariniai susitikimai suaugusiems vaikams santykiui su tėčiu atstatyti pagal B. Hellingerio metodą
- NAUJIENA
- Internetu tiesiogiai
- Trijų seminarų ciklas vakarais nuo 20 iki 21.30 val.
- 2026 m. vasario 4, 11 ir 18 dienomis (trečiadieniai)
- Adaptuota nuotoliniam mokymuisi
- Lolita Bazurinienė – daugiau nei 15 metų patirtį turinti sisteminių konsteliacijų praktikė ir lektorė
- Jei nespėsite į tiesioginę transliaciją, video įrašą bus galima peržiūrėti dar mėnesį po seminarų ciklo pabaigos
- Nuorodą į transliaciją gausite el.paštu likus mažiausiai kelioms valandoms iki seminaro pradžios
Neišspręsti santykiai su tėčiu sukuria vidinį nestabilumą – trukdo pasitikėti savimi, būti savarankiškais, arba atvirkščiai, suformuoja padidintą savarankiškumo siekį bei norą įrodyti savo vertę kitiems. Šie sunkumai ne visada atpažįstami iš karto, bet lengvai pastebimi kasdienybėje: nuolatinėmis abejonėmis, įtampa šalia autoritetingų žmonių, vidiniu persitempimu ar jausmu, kad turiu pateisinti kitų lūkesčius. Net ir suaugus, santykis su tėčiu gali kelti sumišimą, šaltį ar įrodinėjimo poreikį.
Ši vidinė sumaištis dažnai pasireiškia netikėtose vietose: santykiuose su partneriu, darbe, situacijose, kur reikia priimti sprendimus ar apginti ribas. Vietoj aiškaus „aš žinau, ko noriu", įsijungia seniai išmoktos reakcijos – pernelyg didelis atsargumas, polinkis kovoti dėl pripažinimo arba, priešingai, pasitraukti ir užleisti erdvę kitiems. Tai tarsi nematomi refleksai, kylantys iš vaikystės: bandymas įrodyti savo vertę, perkeltas autoriteto baimės jausmas, sunkumas pasitikėti savimi ar nuolatinė parengtis būti kritikuotam. Ir nors protas sako, kad „esu suaugęs žmogus", kūnas reaguoja kitaip - lyg vaikystės patrtys formuotų elgesį.
Šio ciklo metu kviesime iš arčiau pažvelgti į santykį su tėčiu — tiek gyvu, tiek išėjusiu — ir pamatyti, kaip jis formuoja mūsų vidinę laikyseną šiandien. Remdamiesi B. Hellingerio metodu, tyrinėsime, kur nutrūko ryšys, kur prisiėmėme ne savo vaidmenį, o kur iki šiol trūksta artumo ar pripažinimo. Šie užsiėmimai padės grįžti į savo vidinę jėgą, susigrąžinti stabilumą ir atrasti leidimą gyventi savo gyvenimą – be bandymo kartoti tėčio istoriją ar ją taisyti, o iš brandžios, savarankiškos pozicijos.
Santykis su tėčiu: kaip susigrąžinti vidinį tvirtumą ir pasitikėjimą savimi?
Su lektore Lolita Bazuriniene
Sisteminių konsteliacijų praktikė, daugiau nei 15 metų taikanti B. Hellingerio metodą Lietuvoje ir užsienyje. Baigusi mokymus tarptautinėje Hellingerio centro programoje Vokietijoje, dirba tiek individualiai, tiek grupėse, veda seminarus, mokymus ir supervizijas bei aktyviai bendradarbiauja su Hellingerio instituto lektoriais.
Apie ką visa tai?
I seminaras – Tėčio vieta šeimos sistemoje: atrama, kurios ilgimės
Pirmojo vakaro metu tyrinėsime tėčio poziciją šeimoje ir ką ji simboliškai reiškia žmogaus psichikai: kryptį, ribas, saugumą, vidinį stuburą. Gilinsimės, kaip atstūmimas, ilgesys, fizinis ar emocinis tėčio nebuvimas sukuria vidines spragas, kurios vėliau pasireiškia santykiuose ir savivertėje.
Kalbėsime apie tai, kaip jaučiamės šalia autoritetų, kaip priimame kritiką, kaip giname save — ir kiek tame atsispindi mūsų santykis su tėčiu.
Ieškosime, kaip grąžinti tėčiui jo vietą šeimos sistemoje, o sau — teisę jaustis stipriems, stovėti tiesiai ir priimti gyvenimą be nuolatinės įtampos.
II seminaras – Koks buvo mano tėtis? Vyriškos energijos modeliai vaikystėje ir jų įtaka dabar
Antrojo vakaro metu pažvelgsime į vaikystės patirtis su tėčiu: ar jis buvo griežtas, šaltas, nepastovus, atitolęs, perdėtai kontroliuojantis, o gal — idealizuotas? Analizuosime, kokias vaikystėje išmoktas strategijas nešamės šiandien: prisitaikymą, užsisklendimą, konkuravimą, nuolatinį pasirodymą ar bandymą būti „geram vaikinui/merginai".
Kalbėsime apie meilės formą, kurią iš tėčio gavome, ir tą, kurios ilgėjomės. Žiūrėsime, kaip šie modeliai veikia mūsų partnerystę, santykį su vyrais/moterys, profesinius pasirinkimus ir vidinę laikyseną — net jei su tėčiu seniai nebebendraujame.
III seminaras – Tėčio įtaka dabar: kaip paleisti nuoskaudas ir atsistoti į savo gyvenimą
Per paskutinį susitikimą tyrinėsime, kaip santykis su tėčiu iki šiol formuoja mūsų gyvenimo kryptį.
Kalbėsime apie vidinį lojalumą, kuris kartais tampa nematomomis pančiomis: „negaliu būti laimingas, jei jis nebuvo", „negaliu uždirbti daugiau", „negaliu būti laisvesnis".
Praktiškai žiūrėsime, ką reiškia paleisti nuoskaudas ne atstumiant tėtį, o priimant. Ieškosime būdų, kaip kurti ryšį su tėčiu, kuris būtų brandus: ne idealizuotas, ne nuoskaudų kupinas, o paremtas pagarba.
Kokia visa to nauda?
- Suprasite, kaip santykis su tėčiu formuoja jūsų savivertę, santykius, ribas ir gyvenimo kryptį.
- Atpažinsite pasikartojančius elgesio modelius: įrodinėjimą, pasyvumą ar kovą — ir išmoksite reaguoti kitaip.
- Sustiprinsite vidinę savo laikyseną, kuri kyla iš aiškios suaugusiojo, o ne vaikiškos pozicijos.
- Sumažės emocinis krūvis bendraujant su tėčiu, partneriu, vaikais ar autoritetais.
- Atsiras daugiau vidinės ramybės, stiprybės ir laisvės kurti gyvenimą pagal savo vertybes.
Kam tai skirta?
- Suaugusiems vaikams, kurie vis dar jaučia vidinį nerimą, atstumą, įtampą ar pareigą tėčiui.
- Tiems, kurie jaučia, kad santykis su tėčiu iki šiol veikia pasitikėjimą savimi ir pasirinkimus.
- Žmonėms, kurių tėvai buvo emociškai ar fiziškai tolimi, griežti, nepastovūs ar labai idealizuoti.
- Tėvams, norintiems neužkrauti savo vaikams šeimos istorijos ar senų modelių.
- Psichologams, terapeutams, koučeriams — norintiems gilesnio sisteminio matymo.
- Visiems, kurie nori paleisti nuoskaudas ir gyventi su stipresne vidine atrama, neprarandant pagarbos tėčiui.