EUROPOS PARKAS, Europos centro muziejus po atviru dangumi

Europos parko ekspozicijos pagrindas – vasarą žalia, rudenį spalvinga, o žiemą balta miško paklotė, ją rėmina tik ošiantys medžiai ir dangus, papildo gamtos garsai. Muziejaus erdvių neraizgo betoniniai pančiai, todėl Europos parko lankytojai, norėdami pamatyti daugiau, turėtų pagalvoti apie natūraliais miško takeliais vaikščioti skirtą avalynę. 

Tvari muziejaus ideologija leido ne tik išsaugoti kone nepaliestą gamtą, bet ir sukurti erdvę, kurioje gera būti visiems. Kur ne tik mėgaujamasi šiuolaikinės skulptūros estetika, menu reiškiamomis idėjomis, bet ir atsigaunama, kūnu ir dvasia. Aktyvus pasivaikščiojimas, kvėpavimas grynu oru, buvimas gamtos apsuptyje stipriai teigiamai veikia ir fizinę, ir psichikos sveikatą. 

Europos parko lankytojai – unikalaus meno ir gamtos dialogo liudininkai

Siekiamybė nuo pat pradžios buvo darniai integruoti žymiausių menininkų kūrinius, kad jie taptų gamtos dalimi. Skulptoriaus Gintaro Karoso, muziejaus įkūrėjo dėka, meninis Europos parko kraštovaizdis tapo atskiru didžiu kūriniu. Unikaliu, sukurtu išsaugant nepažeistą gamtą, atrandant būdus, kaip geriausiai gali atsiskleisti joje „apgyvendinami“ meno kūriniai, natūraliai įsiterpiantys į miško, vandens telkinių, banguojančių kalvelių aplinką. Per natūralios gamtos ir šiuolaikinio meno suderinamumą buvo sukurta kai kas ypatingo. 

55 hektarų muziejaus po atviru dangumi erdvė jau seniai žinoma kaip išskirtinė meno ir gamtos oazė. Netoli Vilniaus įsikūręs Europos parkas tampa tarsi mini-pasauliu, besiremiančiu darnos, harmonijos, tvarumo principais. 

Fotografijoje Jerzy Kędziora „Paskutinis barjeras“.