MUZIKA ERDVĖJE'22 | Temporature | Fume

Dominykas Digimas
SKAMBIOJI GATVĖ
Aštuoniems moteriškiems balsams

MIESTAS KAIP ATSPINDYS

Pirmojoje renginio dalyje jūsų laukia garsinis pasivaikščiojimas po Vilniaus senamiestį, kurio metu tyrinėsite akustinį miesto paveikslą, dėmesį atkreipdami galbūt į daug kartų girdėtus, tačiau nepastebėtus garsus, kuriančius šios vietos ir viso miesto garsinį identitetą. Antrojoje renginio dalyje – garsinio pasivaikščiojimo finalas – muzikaliai suskambusi Literatų gatvė.

„Skambioji gatvė“ – tai gyvoji įvietinta instaliacija skirta aštuoniems moteriškiems balsams Literatų gatvėje. Jos metu skambės specialiai jai parašyta kompozicija „Bastausi aš po žodžių gatves“. Kūrinio pavadinimas tai citata iš vieno Jono Meko eilėraščių (iš rinkinio „Dienoraščiai 1970-1982“). Šis tekstas piešia melancholišką, vienišą būvį besišlaistant gatvėmis ir būnant paskendus aplinkoje, žodžiuose, savyje. Pasivaikščiojimas senamiesčiu tai tarsi kelionė nenutrūkstamomis minčių gijomis, begalinis ratų sukimas labirinte, laukiant kol kas nors pažadins iš užsižiūrėjimo pro langą į tai kas gal net nėra taip jau svarbu. Literatų gatvė pasirinkta kaip viena iš senamiesčio gatvių kuri kiekvienam vilniečiui iššaukia prisiminimus, praeities pojūčius – visada ja einant ji savaip suskamba atspindėdama tai kas dažnai jau būna pamiršta.

Atlieka: naujosios vokalinės muzikos kolektyvas „Melos“

Dominykas Digimas (*1993) jaunosios kartos kompozitorius, kurio veiklos sritys itin plačiai aprėpia skirtingus garso ir muzikos praktikų barus. Apart raiškos akademinės muzikos lauke, Dominykas veikia garso meno kontekstuose bei aktyviai dirba su scenos menais. Digimo kūriniams būdinga askezė – jie niekada nėra perpildyti medžiaga, ją lydi sukauptumas. Iš dalies jo kūrinius galima įvardyti kaip intravertiškus; jie verčia pasinerti į savianalizę ir skandina subjektyviuose apmąstymuose. Savita ir vyraujanti Digimo muzikos melancholija yra unikali ir gal tik kiek alteruojama skirtinguose kūriniuose. Ji kuriama įvairiomis priemonėmis – kai kur pasigirsta japoniško tradicinio instrumento šo garsai, imituojami akordeono, kitur ji įkvėpta miesto garsovaizdžių ir garsinių pasivaikščiojimų bei dvelkia vienatve. Tokia emocinė spalva, nekintanti dar nuo tų laikų, kai kūrėjas surado savo balsą, yra būdinga bemaž visoms jo kompozicijoms. 

__________________

Šiuolaikinės įvietintos muzikos festivalis
MUZIKA ERDVĖJE'22
2022 m. rugsėjo 7–11 d. | Vilnius

MIESTAS KAIP ARCHETIPAS

Aštuntą kartą rengiamas šiuolaikinės įvietintos ir socialiai orientuotos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, kaip ir kiekvieną rudens pradžią, grįžta į kasdienes ar neatrastas sostinės vietas sujungti garsą, architektūrą ir kiekvienai erdvei savitus sociokultūrinius kontekstus.

Šiais metais festivalis skiriamas pasitikti Vilniaus 700 jubiliejų ir kviečia atrasti miestą kaip archetipą. Programoje pristatomi kompozitoriai ir kūriniai tyrinėja Vilnių kaip įvairius įvaizdžius bei archetipus jungiančią visumą, kuri kuria sostinės identitetą, išskirtinumą bei kasdienį potyrį: kaip mes matome, girdime, jaučiame ir suvokiame urbanistinę vietovę. 

Vienuolikoje specialiai sukurtų ar festivaliui adaptuotų kūrinių kūrėjai siūlo atkreipti dėmesį į miesto skambesį ar vertikalę, patirti jo rituališkumą ir procesualumą, pažinti Vilniaus gyvybinę energiją arba aplinką suvokti kaip scenografiją kasdienybei. Tokiose erdvėse kaip VU Botanikos sode, prie Vašingtono aikštės fontano, Vilniaus TV bokšte ar senamiesčio gatvelėse ir kitose intriguojančiose vietose kartu ieškosime atsakymo: kas mums yra Vilnius?

Organizuoja: kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė

Strateginis partneris: Lietuvos kompozitorių sąjunga

Erdvių partneriai: Vilniaus viešasis transportas, VILNIUS TECH, Naktinis Vilniaus avilys, Angis tatto, Senamiesčio krautuvėlė, kirpykla UFF, Lukiškių kalėjimas 2.0, VU Botanikos sodo Vingio skyrius, Bažnytinio paveldo muziejus, Vilniaus TV bokštas, Nacionalinė dailės galerija