Vladimir Horowitz | įrašų perklausa

V. Horowitzas buvo ne tik didis pianistas – jis, galima sakyti, buvo reiškinys. Jo grojimas kartai būdavo audringas arba itin intymus, nenuspėjamas, o kartais - net provokuojantis, tačiau visuomet iš karto atpažįstamas. Šį vakarą klausysimės dviejų vinilinių plokštelių, atskleidžiančių skirtingas, bet glaudžiai tarpusavyje susijusias jo meninės asmenybės puses.

Pirmoji – Horowitz Plays Scarlatti. Domenico Scarlatti klavišinės sonatos dažniausiai siejamos su stiliaus skaidrumu, elegancija ir santūrumu. Tačiau Horowitzas į jas žvelgia visiškai savaip – drąsiai, spalvingai, pasitelkdamas visas modernaus fortepijono galimybes. Vieniems tokia interpretacija atrodo šokiruojanti, kitiems – genialiai įžvalgi, tačiau abejingų ji nepalieka.

Antroje vakaro dalyje skambės Carnegie Hall koncertų įrašai, kuriuose atliekama Frédérico Chopino ir Roberto Schumanno muzika – kompozitorių, sudarančių Horowitzo repertuaro emocinį branduolį. Šie gyvi įrašai perteikia tai, kas Horowitzui buvo ypač svarbu: pasirodymo įtampą, riziką ir ypatingą, beveik kamerinį artumą net ir didžiulėje salėje.

Scenoje Horowitzas niekada nebuvo neutralus. Tempai galėjo staiga sulėtėti arba įsiliepsnoti, dinamika – nusileisti iki vos girdimo šnabždesio ar netikėtai sprogti visa jėga. Tačiau po šiais kraštutinumais visuomet slypėjo išskirtinė muzikinės formos nuovoka, balso vedimo aiškumas ir preciziška garso kontrolė. Chopino muzikoje jis atskleidžia aristokratišką poeziją ir trapumą, o Schumanno kūryboje – nerimą, vaizduotės audras ir vidinę įtampą.

Klausytis Horowitzo kūrybos iš vinilinių plokštelių - ypatinga patirtis. Pats plokštelės materialumas, fortepijono skambesys konkrečioje erdvėje, net ir gyvo įrašo netobulumai primena, kad tai ne abstrakti interpretacija, o čia ir dabar vykstantis.

Detalią perklausos programą skelbsime kiek vėliau!

***

ĮRAŠŲ KLAUSYMAS – tai muzikos klausymas pagal iš anksto paruoštą programą. Klausomės kokybiškai atkuriamų iš vinilo plokštelių arba aukštos raiškos skaitmeninių failų įrašų – tai leidžia pajusti specifinį emocinį turinį, įvertinti atlikimo niuansus, pasinerti į šios muzikos gelmes.