AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMAS ĮVAIRIAIS AMŽIAUS TARPSNIAIS. Kaip padėti klientams, sau bei ką daryti artimiesiems?
AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMAS ĮVAIRIAIS AMŽIAUS TARPSNIAIS.
Kaip padėti klientams, sau bei ką daryti artimiesiems?
Nuotolinis seminaras 2023 m. birželio 21 d. (5 ak.val.)
Renginys vyks nuo 17-21.15 val.
Lektoriai: psichologas-psichoterapeutas Dalius Kurlinkas, gyd. vaikų-paauglių psichiatras-psichoterapeutas Gintautas Narmontas, gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas.
--------------------------------------------------------------------------------------------
Seminaro tikslas – supažindinti dalyvius su mokslu ir įrodymais grįsta aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (angl. attention deficit hyperactivity disorder, ADHD) samprata bei pagalbos (ir savipagalbos) galimybėmis įvairiais amžiaus tarpsniais šiuolaikinėje psichologijoje, psichoterapijoje ir psichiatrijoje.
Daug dėmesio seminare bus skiriama praktiniam pagalbos suaugusiems ir vaikams bei paaugliams metodų nagrinėjimui, praktinių pavyzdžių ir atvejų iliustracijoms.
Renginys skirtas: psichikos sveikatos priežiūros specialistams, pedagogams ir kitiems susiduriantiems su ADHD savo darbe, dirbantiems su vaikais, paaugliais ar suaugusiaisiais, o taip pat visiems, kam ši tema yra aktuali ir svarbi.
Suteikiami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai: gydytojams (visos profesinės kvalifikacijos), bendrosios praktikos slaugytojams (visos profesinės kvalifikacijos), slaugytojų padėjėjams, medicinos psichologams, psichologams, psichoterapeutams, dietistams, ergoterapeutams, logoterapeutams, kineziterapeutams, visuomenės sveikatos specialistams, socialiniams darbuotojams, dailės terapeutams, meno terapeutams.
--------------------------------------------------------------------------------------------
Temos aktualumas ir problematika
Dėmesio sutrikimo/hiperaktyvumo sutrikimas priskiriamas prie lėtinių sutrikimų, darančių įtaką daugeliui asmens gyvenimo sričių. Jis labai įtakoja ne tik vaikų ir paauglių elgesį, mokymosi galimybes ir santykius su kitais asmenimis bei savijautą ir gyvenimo kokybę, bet dažnai tai daro visą gyvenimą ir suaugusiame amžiuje. Nors ADHD dažnai siejamas su vaikystės laikotarpiu, beveik pusė suaugusiųjų (manoma apie 2,5 % visų suaugusiųjų) toliau kenčia dėl šio sutrikimo, o didžiajai daliai ir toliau išlieka bent keletas ADHD simptomų;
Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, tačiau simptomai dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje. Suaugusiesiems simptomai yra mažiau ryškūs, kadangi asmuo išmoksta prisitaikyti.
Yra išskiriami 3 ADHD tipai:
Vyraujant dėmesio sutrikimo simptomams
Vyraujant hiperaktyvumo simptomams
Mišrus arba kombinuotas tipas.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijų centro duomenimis, ADHD diagnozę vaikystėje arba paauglystėje turi 11,7 % berniukų bei 5,7 % mergaičių, kuriems ADHD gali pasireikšti skirtingai, t.y. berniukams būdingas išorinis elgesys (nekantrumas, perdėtas kalbėjimas, sužadinimas, kitų pertraukimas kalbant, neapgalvoti veiksmai, impulsyvūs sprendimai), o mergaitėms – internalizuotas elgesys (užmaršumas, pasinėrimas į mintis ir svajones, atidėliojimas, užduočių neužbaigimas, išsiblaškymas, sudėtinga priimti sprendimus).
Suaugusiųjų ADHD tai - vidinis nenuilstamumas, nerimastingumas, sunkumai susikaupiant, nedėmesingumas, blaškymasis, sunku išlaikyti nuoseklumą, organizuoti savo dienotvarkę, darbą, prioretizuoti užduotis, planuoti laiką, reguliuoti emocijas.
ADHD turintys asmenys pasižymi prastesne gyvenimo kokybe, dažnesnėmis santykių, tarpasmeninėmis problemomis, konfliktais, sunkumais išlaikant darbą, ilgesniais nedarbo laikotarpiais, finansinėmis problemomis, dažnesniu patekimu į nelaimingus atsitikimus.
Taikant įrodymais grįstas psichologines intervencijas (tokias kaip kognityvinė elgesio terapija) ir kitas nemedikamentines priemones pagerėja ADHD turinčių asmenų gyvenimo kokybė ir funkcionavimas.
--------------------------------------------------------------------------------------------
Nors aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) dažnai siejamas su vaikystės amžiaus tarpsniu, tačiau daugelis tyrimų rodo, kad maždaug apie pusė asmenų, kuriems vaikystėje buvo diagnozuotas ADHD, suaugę ir toliau atitinka šio sutrikimo kriterijus, o didžiajai daliai ir toliau išlieka bent keletas ADHD simptomų viso gyvenimo eigoje. Maždaug 2,5-5% suaugusiųjų turi ADHD (Hechtman, 2009; Ginsberg et al., 2014; Polanczyk et al., 2014; Fayyad et al., 2017; Song et al., 2021).
Suaugusiųjų ADHD gali pasireikšti kiek kitaip nei vaikų. Suaugusiųjų hiperaktyvumą paprastai pakeičia vidinis nenuilstamumas, nerimastingumas, taip pat daugiau dominuoja sunkumai susikaupiant, nedėmesingumas, blaškymasis, sunkumai išlaikant nuoseklumą, organizuojant savo dienotvarkę ir darbą, prioretizuojant užduotis, planuojant laiką, taip pat emocijų reguliacijos sunkumai (Gentile et al., 2006; Retz et al., 2012; Kooij et al., 2019; Song et al., 2021).
Dažnai šie simptomai ir jų sukeliami sunkumai apsunkina ADHD turinčio asmens funkcionavimą ir taip pat dažnai kitų žmonių gali būti traktuojami kaip asmens neatsakingumas, nerūpestingumas ar nepatikimumas. Tai dažnai prisideda prie ADHD turinčių asmenų pažeistos savivertės, neigiamų įsitikinimų apie save ir vidinio savęs stigmatizavimo (Katragadda ir Schubiner, 2007; McKeague et al., 2015).
Dažnai, tiek dėl pačio ADHD, tiek dėl aplinkinių reakcijų ir nesupratingumo, ADHD turintys asmenys pasižymi prastesne gyvenimo kokybe, dažnesnėmis santykių, tarpasmeninėmis problemomis, konfliktais, sunkumais išlaikant darbą, ilgesniais nedarbo laikotarpiais, finansinėmis problemomis, dažnesniu patekimu į nelaimingus atsitikimus (Fritz ir O'Connor, 2016; Kooij et al., 2019).
Taip pat itin dažnai stebimi ir gretutiniai sutrikimai. Apie 80% atvejų ADHD turintys suaugusieji turi bent vieną gretutinį sutrikimą (ypač dažnai stebima depresija, nerimo sutrikimai, taip pat ir medžiagų vartojimo sutrikimai (ypač alkoholio ir kanabinoidų)) (Katragadda ir Schubiner, 2007; Instanes et al., 2018; Long et al., 2022).
Klinikinėje literatūroje ir tyrimuose suaugusiųjų ADHD yra skiriama mažiau dėmesio nei vaikų ADHD. Dalis psichikos sveikatos specialistų neturi pakankamai žinių ir patirties dirbant su suaugusiųjų ADHD, taip pat dalis suaugusiųjų, turinčių ADHD, dažnai išsiugdo įveikos įgūdžių, kurie gali kompensuoti ar maskuoti ADHD simptomatiką. Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad tik apie 20% ADHD turinčių suaugusiųjų gauna adekvačią pagalbą (Culpepper ir Mattingly, 2010; Ginsberg et al., 2014).
Taikant medikamentinį gydymą kartu su įrodymais grįstomis psichologinėmis intervencijomis (tokiomis kaip kognityvinė elgesio terapija) ir kitomis nemedikamentinėmis priemonėmis pagerina ADHD turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir funkcionavimą (Knouse ir Safren, 2010; Antshel et al., 2011; Kooji et al., 2019).
--------------------------------------------------------------------------------------------
Nagrinėjamos temos
- Seminarų metu susipažinsime su aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) samprata šiuolaikinėje psichologijoje, psichoterapijoje ir psichiatrijoje (remiantis DSM-5-TR ir TLK-11 kriterijais).
- Susipažinsime su neuromokslo pasiekimais ir tyrimais apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD).
- Nagrinėsime aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) paplitimą, etiologiją ir rizikos veiksnius, eigą ir prognostinius veiksnius, dažniausiai pasitaikančius gretutinius sutrikimus.
- Susipažinsime su labiausiai tyrinėtomis ir daugiausia mokslinių įrodymų turinčiomis intervencijos ir jų taikymo principais (farmakoterapija, kognityvinė-elgesio terapija).
- Nagrinėsime konkrečias intervencijas leidžiančias padėti asmenimis turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD).
- Nagrinėsime būdus kaip padėti artimajam, kuris turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD).
- Nagrinėsime būdus kaip padėti sau, turint aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD).
- Atsakysime į Jums rūpimus klausimus.
--------------------------------------------------------------------------------------------
Nauda dalyviui
Sužinosite aiškius ir įrodymais grįstus metodus ir jų taikymo principus, kurie leis suteikti efektyvesnę pagalbą dirbant ar kartu gyvenant su aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) turinčiais asmenimis įvairias amžiaus tarpsniais.
Asmenys, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD), sužinos įrodymais grįstus pagalbos sau metodus ir jų taikymo principus, kurie leis pagerinti gyvenimo kokybę ir funkcionavimą.
Dalyvio mokestis:
Iki 2023 birželio 14 d. seminaro kaina – 39 eur, vėliau – 59 eur.
Užsiregistruoti ir susimokėti už renginį galima:
Paysera sistemoje: https://tickets.paysera.com/lt/event/aktyvumo-ir-demesio-sutrikimas-ivairiais-amziaus-tarpsniais-kaip-padeti-klientams-sau-bei-ka-daryti-artimiesiems
Žmogaus instituto mokymų platformoje: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/collections/jau-greitai
MAXI prenumeratoriams - NEMOKAMAI
MIDI prenumeratoriams su 50 proc. nuolaida.
MINI prenumeratoriams su 20 proc. nuolaida
Plačiau apie prenumeratas: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/pages/pradzia
--------------------------------------------------------------------------------------------
Renginio dieną, iki pietų, visiems užsiregistravusiems ir sumokėjusiems išsiųsime prisijungimo nuorodą. Labai prašome pasitikrinti SPAM folderius, kad kartais laiškas su nuorodą nebūtų nukeliavęs ten. Laiškas su nuoroda jums bus atsiųstas iš el.pašto: info@zmogausinstitutas.lt, jeigu laiško negausite, rašykite arba skambinkite tel. +370 684 57186 arba +370 610 31301.
Apie lektorius
Julius Neverauskas - medicinos daktaras, gydytojas-psichoterapeutas, LSMU podiplominių psichoterapijos studijų kurso vadovas, LSMU Neuromokslų instituto elgesio medicinos laboratorijos mokslo darbuotojas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas.
Gintautas Narmontas - gydytojas psichoterapeutas, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, dirbantis kognityvinės elgesio terapijos bei schemų terapijos principais.
Dalius Kurlinkas - psichologas-psichoterapeutas, Klaipėdos universiteto psichologijos katedros lektorius, LSMU podiplominių psichoterapijos studijų kurso lektorius.