Regionas: Lietuva
Kalba: Lietuvių
Keisti

KONCERTAS-DEDIKACIJA „ALGIMANTAS KUBILIŪNAS IR JO MOKINIAI“

Mažojoje salėje

Atlikėjai

JOANA GEDMINTAITĖ (sopranas)
MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras)
KAROLINA BEINARYTĖ-PALEKAUSKIENĖ (smuikas)
EGLĖ LAPINSKĖ (altas)
SAULIUS BARTULIS (violončelė)
ROMA JARAMINAITĖ (violončelė)
MOTIEJUS BAZARAS (fortepijonas)
MYKOLAS BAZARAS (fortepijonas)
AUŠRA KLOVAITĖ-BEREZINIENĖ (fortepijonas)

Koncertą veda muzikologė KRISTINA MIKULIČIŪTĖ-VAITKŪNIENĖ

Programoje

ALGIMANTAS KUBILIŪNAS – Dvi pjesės fortepijonui iš rinkinio „Impulsai“ (2021), PREMJERA
ALGIRDAS BRUŽAS – „Senojo šulinio motyvas“, „Stikliukai“ fortepijonui (2016)
GINTARAS SAMSONAS – „Da Capo… l’hommage Samuel Bak“
smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui (2015)
ZITA BRUŽAITĖ – „Du bist mein“ (2011), „Ich sag, der Sommer ist nie...“
balsui ir fortepijonui (viduramžių anonimo ž.) (2012)
ALGIRDAS KLOVA – „Ramybė“ fortepijonui. Ciklas dedikuotas seseriai Aušrai Klovaitei (1993)
KĘSTUTIS BIELIUKAS – „15 taktų rudenio vieversiui“ fortepijonui (2004)
ANTANAS JASENKA –„Girdėk, girdėk“ sopranui ir violončelei (Birutės Mar ž.) (2002)
ALVIDAS REMESA – Dvi pjesės iš ciklo fortepijonui „Sakramentalijos“ (1998)
NIJOLĖ SINKEVIČIŪTĖ –„Subatos dienelę“, „Oi ta ta, buvo anyta“, „Vėlus vakarėlis“ fortepijonui
iš ciklo „Dvylika lietuviškų“ (2011)
ALGIMANTAS KUBILIŪNAS – Vokalinis ciklas „Tu, kursai praeini“ tenorui ir fortepijonui
(Justino Marcinkevičiaus ž.), (2021), PREMJERA
 

 

„Kūrybos pedagogas su kiekvienu mokiniu mokosi kartu. Taip yra todėl, kad nei vieno kūrybos mokinio nėra panašaus į kitą mokinį.
Kūrybos dėstymas yra labai specifinis dalykas, nelygintinas su jokia kita disciplina. Apie kiekvieną mokinį galvojau, mintyse spėliodamas jų būsimus pasiekimus. Tačiau, atrodo, kad man pavyko daugmaž nuspėti gal tik dviejų ar trijų mokinių kūrybinę ateitį: jie yra tokie, ko ir tikėjausi. O kiti… vieni nelauktai šovė aukštyn, iš kitų tikėjausi, kad jie reikšis įdomiau…“
Algimantas Kubiliūnas

Kompozitorius, pedagogas, publicistas  Algimantas Kubiliūnas nuo 1970 m. gyvena Kaune ir jo didžiulį indėlį į šio miesto ir visos Lietuvos muzikinę kultūrą sunku pervertinti. Daugiau nei 50 metų apimanti A. Kubiliūno kūryba, taip pat muzikinė publicistika, pedagoginis darbas, įvairiapusė kultūrinė ir visuomeninė veikla įrašė daugybę ryškių puslapių lietuvių istorinėje atmintyje. Jo  nuopelnus liudija įvairios premijos, apdovanojimo ženklai, medaliai, garbės raštai, diplomai.
Sulaukęs 83 metų, kompozitorius tebėra aktyvus kūrėjas, džiugina ir dažnai nustebina vis naujais muzikos opusais. Novatoriška muzikine kalba pasižymintys jo kūriniai skamba koncertuose, festivaliuose Kaune, kituose Lietuvos miestuose, taip pat ir užsienio kraštuose. Nemažai kūrinių įrašyta įvairiose kompaktinėse plokštelėse, publikuota bendruose ir autoriniuose natų rinkiniuose. 2014 m. išleista kompozitoriaus autorinė plokštelė „Mano muzika“.
Nuo 1975 m. A. Kubiliūnas pradėjo aktyviai reikštis ir kaip muzikos publicistas, perėmė iš G. Kuprevičiaus „Kauno tiesos“ (dabar „Kauno diena“) šeštadieninį skyrių „Muzikinis gyvenimas“. 1982–1994 m. jis vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui, organizavo Kauno kompozitorių ataskaitinius koncertus, tradicinį renginį „Muzikos savaitė“, kurios metu skambėjo nauji lietuvių kompozitorių kūriniai, skaitė paskaitas, dalyvavo kūrybiniuose susitikimuose. Jis pradėjo kalbėti apie šiuolaikinės muzikos festivalio reikalingumą Kaune ir 1997 m. jo idėja įsikūnijo –  surengtas pirmasis tarptautinis festivalis „Iš arti“ (meno vadovė Dalia Kairaitytė), sėkmingai gyvuojantis iki šiol. Įvairiuose Lietuvos periodiniuose leidiniuose A. Kubiliūnas yra paskelbęs apie 250 straipsnių, kurių nedidelė dalis buvo publikuota rinktinėje „Žvilgsniai“ 2008 m. Tais pačiais metais išleista ir jo novelių rinktinė „Svirčių godos“. Aktualių tekstų parašo ir šiomis dienomis.
A. Kubiliūnas drauge su Petru Bingeliu ir Justinu Krėpšta buvo vienas aktyviausių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto (dabar VDU Muzikos akademija) kūrėjų, 1989–2012 m. muzikos teorijos dalykų dėstytojas, nuo 1992 m. – docentas, 1990–2010 muzikos teorijos ir istorijos katedros vedėjas.
Reikšmingiausias pedagoginis darbas susijęs su Kauno J. Gruodžio aukštesniąja muzikos mokykla (konservatorija), kur jis dirbo 33 metus (1970–2003), 30 metų vadovavo Muzikos teorijos-kompozicijos skyriui. Tuo laikotarpiu jis dėstė muzikos teorijos disciplinas ir buvo pagrindinis kūrybos dėstytojas. Jo kūrybos klasę baigė 22 absolventai (tiek buvo įteikta mokyklos baigimo diplomų su įrašu apie kompozicijos kurso baigimą). Tiesa, ne visi tęsė kūrybos kelią: 11 baigė kūrybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, aktyvią kūrybinę veiklą pratęsė devyni, kurie šiandien yra Lietuvos kompozitorių sąjungos nariai, tiesa, 2 iš jų – Daiva Rokaitė ir Algirdas Klova jau išėję Anapilin.

Algirdo Bružo (g. 1960) kūryba pagrįsta liaudies dainų ir sutartinių intonacijomis; klasikinės muzikos išraiškos priemonės derinamos su šiuolaikinėmis – naudojamos serijos, dodekafonija, aleatorika. Kompozitorius mėgsta perteikti muzikoje gamtos paveikslus, , kas atsispindi ir programiniuose kompozicijų pavadinimuose – medinių pučiamųjų kvintetas “Nendrių giesmės”, “Dešimt vandens preliudų” fortepijonui ir kt. A. Bružo kūrybinė veikla susijusi su Šiaulių miestu – čia pastatytos operos vaikams, įgyvendinti kiti projektai. Jo muzika skamba įvairiuose festivaliuose, kituose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Kompozitorius dažnai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, yra pelnęs ne vieną premiją.
https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/bruzas/#bio

Gintaro Samsono (g. 1962) kūrybos įkvėpimo šaltiniais dažnai tampa dailė, pasakos ir kita literatūra, teatras. Kūriniai grindžiami racionaliomis garsų struktūromis, tačiau jas pasitelkdamas kompozitorius gyvai atkuria jį inspiravusius vaizdus, nuotaikas, personažus. Nesvetimos jam ir įvairios stilizacijos, kartais jo muzikoje suskamba lengvos ironijos ar bufonados gaida.
https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/samsonas/#bio

Zitos Bružaitės (g. 1966) kūryba yra įvairialypė, susidaro įspūdis, tarsi ji sąmoningai keistų braižą, tai prabildama filosofine išmintimi, tai pokštaudama lyg viduramžių špylmanas. Kompozitorė savo kūriniuose laisvai jungia viduramžių asketizmą ir moderno spalvingumą, liaudies muzikos intonacijas ir džiazines improvizacijas. Bružaitė savo muzika siekia emocinio kontakto su klausytoju, sugeba sudėtingus technologinius procesus pateikti žaismingai, intriguojamai. Kompozitorė tvirtina, kad kiekvienas jos kūrinys yra individualus, autonomiškas, nepriklausomas nuo ankstesniųjų – tarsi posūkis į kaskart naują, gaivališką garsų tėkmę: „Mano muzikoje, kaip ir daugelio mano amžininkų kūryboje, nėra bendros, vieningos sistemos, nepaisoma nuomonių, griežtų taisyklių“ – Dainora Merčaitytė.
https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/bruzaite/

Algirdas Klova (1958–2021) – universalus kompozitorius bei atlikėjas: autentiško lietuvių folkloro entuziastas, savo vadovaujamuose kolektyvuose grojęs smuiku ir įvairiais liaudies instrumentais; buvęs aktyvus ir kitose liaudies muzikai artimose srityse – nuo kompozicijų liaudies instrumentų ansambliams ir kapeloms iki country ir world muzikos. Senųjų lietuvių dainų ir sutartinių atgarsių netrūksta ir jo sukurtoje akademinės stilistikos muzikoje, ir džiazo bei popmuzikos kompozicijose. Koncertuose ir festivaliuose Algirdą Klovą dažniausiai matydavome grojant su folkloro grupe „Vydraga“.
https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/klovaalgirdas/#bio

Kęstutis Bieliukas (g. 1957) „nepriklauso ypatingai produktyvių muzikos kūrėjų skaičiui. Gal ir todėl, kad kiekvieną savo opusą linkęs ilgokai brandinti, išgyventi jo nuotaikas. Tai, tikėtina, suformavo ir paties kūrėjo charakteris į viską žvelgti labai atsakingai.“ (Vaclovas Juodpusis). K. Bieliuko kūryboje vyrauja kamerinė, ypač instrumentinė muzika. Daugiausia kūrinių parašyta mėgstamam instrumentui – fortepijonui. 1988 m. sukurta jo „Pastoralė“ įtraukta į tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso programą kaip privalomas Lietuvos kompozitoriaus kūrinys. 2021 m. išleista K. Bieliuko autorinė  plokštelė „Pastoralė rudenio vieversiui“. 1982 m. apsigyvenęs Druskininkuose, K. Bieliukas greta kūrybos ir muzikos pedagogo darbo pasinėrė į plačią kultūrinę veiklą: 1990–1993 m. Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūros reikalams, 1993-2000 m. Druskininkų kultūros centro direktorius ir kt. Inicijavo ir organizavo „Jaunimo kamerinės muzikos dienas“, kurios išaugo į daugelį metų gyvuojantį festivalį „Druskomanija“.
https://old.lks.lt/indexf4f0.html?page=kestutis-bieliukas

Antanas Jasenka (g. 1965) savo kūrybinę karjerą pradėjo rašydamas koncertinius kūrinius akustiniams instrumentams. Tačiau šiuo metu jo elektroninė ir elektroakustinė kūryba turi didesnę paklausą. Šios srities muzika yra intensyvi, dinamiška ir daugiasluoksnė, jos faktūra prisodrinta įvairiausio pobūdžio garsinių objektų (nuo harsh noise iki glitch ir soundscapes, kaip pavyzdį galima pateiktį garso takelį jo multimedijos leidinyje „Boarding Pass“). Kompozitorių taip pat domina kolektyvinės kūrybos platformos, tarpdisciplininis bendradarbiavimas su kitais garso, vaizdo ir teksto menininkais. Antanas Jasenka sėkmingai leidžia savo darbus užsienio įrašų kompanijose, dažnai pasirodo įvairiuose naujosios muzikos festivaliuose. Vedė elektroninei muzikai skirtas radijo laidas, taip pat kuria garso aplinką teatro spektakliams. – Jurij Dobriakov
https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/jasenka/#bio

Alvido Remesos (g. 1951) kūryba apima įvairiausius žanrus – pradedant dainomis ir baigiant simfonijomis bei sceniniais veikalais, ypač subtili ir išraiškinga yra jo kamerinė muzika. Reikšmingiausią kūrybos dalį sudaro religiniai opusai. Jie dažnai skamba Lietuvoje bei užsienyje: JAV, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Austrijoje, Danijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje, Anglijoje, Škotijoje. Kompozitoriaus sakralinė muzika giedama Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Anglijos protestantų, Graikijos ortodoksų, Lietuvos ir centrinės Europos katalikų. Kompozitorius studijavo teologiją, gilinosi į bažnytinės muzikos istoriją, muzikos liturgiją, grigališkąjį choralą, tapo vienuoliu pranciškonu. A. Remesos veiklos barai itin platūs, jis yra įvairių Lietuvos ir užsienio visuomeninių organizacijų narys.
https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/remesa/#bio

Nijolės Sinkevičiūtės (g. 1956) kūrybos didžiausią dalį sudaro muzika chorui. Nuo vaikystės dainavusi ir būrusi įvairius kolektyvus, patirties sėmusis iš tėčio, chorvedžio ir muzikos pedagogo Stasio Sinkevičiaus, kūrėja, siekdama dar geriau perprasti choro specifiką, 1996–2012 m. dainavo Klaipėdos chore „Aukuras“. Muzikės kūriniai skamba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be jos dainų neįsivaizduojamas dainų švenčių repertuaras. Visuomet ypatingai mėgusi ir vertinusi orkestrą, N. Sinkevičiūtė savotišku orkestru paverčia chorą, „instrumentuodama“ tekstą. Neretai kūrėjos muzikoje išnyra ir kompozitorei išskirtinai svarbios liaudies dainos įtaka. N. Sinkevičiūtė yra parašiusi daug muzikos vaikams, o kompozitorės muzika fortepijonui sudėta į autorinius natų leidinius. Pastaruoju metu muzikės kūrybinė energija intensyviai reiškiasi teatre. Rasa Murauskaitė-Juškienė
https://www.mic.lt/lt/baze/klasikine-siuolaikine/kompozitoriai/sinkeviciute/#bio

Rengėjas
Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius
Rėmėjas
Lietuvos kultūros taryba
Partneriai:
Kauno valstybinė filharmonija
Kauno Juozo Gruodžio konservatorija
LRT KLASIKA
Irenos Mikuličiūtės dailės galerija

Renginio vieta